Paskelbta:
2020.10.13
Dalintis:

Marger advokatai Valdas Bugelevičius ir Julius Petrulionis sėkmingai apgynė kliento, vienos iš Lietuvos Respublikos savivaldybių, interesus civilinėje byloje Lietuvos Aukščiausiajame Teisme.

Ginčas kilo dėl klientui palankaus VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo arbitrų kolegijos (arbitražo teismo) sprendimo panaikinimo, remiantis pastarųjų metų teismų sprendimais dėl nuolatinės arbitražo institucijos – VšĮ Vilniaus tarptautinis ir nacionalinio komercinio arbitražo – steigimo neteisėtumo.

Lietuvos Aukščiausiajame Teisme buvo nagrinėjami precedento neturintys teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, turintys esminės reikšmės vienodos ir nuoseklios Lietuvos Respublikos teismų praktikos formavimui analogiškose bylose.

Marger advokatams pavyko įrodyti, kad nuolatinė arbitražo institucija negali būti sutapatinama su arbitražo teismu ir kad nuolatinės arbitražo institucijos įsteigimo neteisėtumas pats savaime nelemia arbitražo teismo sudėties neteisėtumo.

Marger klientui palankus arbitražo teismo sprendimas liko galioti.

Reikšmingi išaiškinimai (2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-823/2020):

  • Prašydamas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu pareiškėjas turi pagrįsti, kad su teismo sudėtimi susijęs esminis proceso teisės normų pažeidimas buvo padarytas būtent tame procese, kurį prašoma atnaujinti, ir būtent tame teisme, kuriam pateikiamas prašymas atnaujinti procesą;
  • Atsižvelgiant į tai, kad teisme nagrinėjama byla dėl arbitražo teismo sprendimo panaikinimo yra savarankiškas nuo arbitražo bylos procesas, pareiškėjas, prašymą atnaujinti procesą tokioje byloje grįsdamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punktu, turi nurodyti būtent su bylą dėl arbitražo sprendimo panaikinimo nagrinėjusio atitinkamos instancijos teismo, o ne arbitražo teismo, sudėties neteisėtumu susijusius argumentus. Kitoks aiškinimas ne tik neatitiktų aptartų CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto normos tikslų, bet ir, turint omenyje tai, kad su arbitražo teismo sudėties teisėtumu susiję argumentai patenka tarp arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindų, sudarytų prielaidas tapačias aplinkybes teismui pakartotinai nagrinėti kita procesine forma, nukrypstant nuo proceso atnaujinimo instituto išimtinio pobūdžio;
  • Aptarta išvada dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto taikymo nereiškia, kad su arbitražo teismo sudėties teisėtumu susiję argumentai apskritai negali būti proceso atnaujinimo pagrindas teismo išnagrinėtoje byloje dėl arbitražo teismo sprendimo panaikinimo. Jei po bylos dėl arbitražo teismo sprendimo panaikinimo užbaigimo paaiškėja aplinkybių, susijusių su arbitražo teismo sudėties neteisėtumu, kuriomis skundą dėl arbitražo teismo sprendimo pateikusi šalis negalėjo remtis skundo nagrinėjimo metu, šios aplinkybės tam tikrais atvejais gali patekti į proceso atnaujinimo pagrindo, reglamentuoto CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte (proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių), taikymo sritį;
  • Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimas, kuriuo VšĮ Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas pripažintas neteisėtai įsteigtu, savo esme yra teismo sprendimas dėl pripažinimo, nesukūręs VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo veiklos neteisėtumo fakto, o tik šį faktą teisiškai patvirtinęs. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimas vertintinas kaip naujas įrodymas, patvirtinantis naujai paaiškėjusias aplinkybes, bet ne naujai paaiškėjusi aplinkybė per se (savaime);
  • Sprendžiant dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nagrinėjamoje byloje turi būti vertinama, ar VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo steigimo ir veiklos trūkumai, nustatyti įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu, gali būti pakankamas pagrindas konstatuoti Arbitražo teismo sudėties neteisėtumą ar iš esmės kitaip vertinti civilinėje byloje pareiškėjos įrodinėtas aplinkybes, susijusias su Arbitražo teismo formavimu ir veikla;
  • Nors teisės aktai, sutartis ar arbitražo taisyklės gali arbitražo institucijai / jos pirmininkui nustatyti įgaliojimus priimti sprendimą dėl tam tikrų arbitražo procese kylančių klausimų, kurie arbitražo procesui gali turėti svarbią reikšmę, inter alia, įgaliojimus, susijusius su arbitražo teismo sudėtimi, ši aplinkybė nereiškia, kad nuolatinė arbitražo institucija gali būti sutapatinama su arbitražo teismu ir kad šios institucijos įsteigimo neteisėtumas pats savaime lemia arbitražo teismo sudėties neteisėtumą. Tokia išvada darytina, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad, kitaip nei bylą nagrinėjant valstybės teisme, šalys gali savo nuožiūra susitarti dėl arbitro ar arbitrų skyrimo ir nušalinimo tvarkos, nepriklausomai nuo to, ar byla nagrinėjama ad hoc (tik šiuo atveju; tik šį kartą), ar instituciniame arbitraže (KAĮ 14, 16 straipsniai), o arbitražo institucijai / jos pirmininkui atitinkami įgaliojimai suteikiami tik tuo atveju, jei tai numato šalių susitarimas dėl taikytinų arbitražo taisyklių (KAĮ 5 straipsnio 4 dalis), arba šalys atitinkamu klausimu nėra susitarusios kitaip (KAĮ 14 straipsnio 3 dalis). Taigi, su nuolatinės arbitražo institucijos veikla susiję pažeidimai galėtų būti pagrindas konstatuoti arbitražo teismo sudėties neteisėtumą tik tuo atveju, jei iš konkrečių bylos aplinkybių būtų matoma, kad šie pažeidimai turėjo konkrečią įtaką arbitražo teismo sudėties formavimui ir pareiškėjo procesinių teisių pažeidimui;
  • Teismo nustatyti neteisėti veiksmai, susiję su VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo steigimu ir veikla, savaime nelemia neteisėtų VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo pirmininko veiksmų skiriant konkrečios arbitrų kolegijos arbitrus.