Patyrusiai „Marger“ ginčų sprendimo komandai pavyko sėkmingai apginti kliento teises ir teisėtus interesus. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje atmetė ieškovo pareikštus reikalavimus „Marger“ klientui – rangovui, atlikusiam statybos rangos darbus.

Byloje klientui atstovavo ilgametę administracinės ir civilinės teisės bei ginčų sprendimo patirtį sukaupęs partneris, advokatas dr. Deividas Poška ir teisininkė, advokato padėjėja Laura Pugžlienė.

Sudėtinga ir įdomi byla privertė teismą bei proceso dalyvius gilintis į rangos darbų technologiją, netgi lyginti ginčo situaciją su Gedimino kalno nuošliaužų bei įgriuvų tvarkymo darbų technologija. Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašė įpareigoti rangovą per šešis mėnesius ištaisyti darbų defektus, t. y. sutvarkyti Jūros upės krantinę, pašalinant nuošliaužą bei pėsčiųjų tako deformacijas, užtikrinant krantinės šlaito ilgalaikį stabilumą. Taip pat, prašyta nustatyti sprendimo vykdymo tvarką nurodant, kad rangovui neištaisius defektų per sprendime nurodytą terminą, defektus rangovo lėšomis turi teisę ištaisyti pati ieškovė arba jos pasitelkti asmenys.

Remiantis CK 6.664 straipsnio 1 dalimi, jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato darbų rezultato kokybės garantinį terminą, darbų rezultatas turi atitikti nustatytus kokybės reikalavimus visą garantinį terminą. Jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminą, rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas.

Tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias, defektų atsiradimo priežastis. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti jas su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais.

Teismas padarė „Marger“ klientui palankią išvadą, jog lemiama reikšmė sprendžiant, kas yra atsakingas už nekokybiškai atliktus darbus, suteikta tų darbų defektų susidarymo ir statybos rangos teisinių santykių dalyvių (užsakovo, rangovo, techninio prižiūrėtojo) veiksmų priežastinio ryšio nustatymui. Rangovas laikytinas tinkamai įvykdžiusiu statybos rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai ar tų darbų rezultatas atitinka sutartyje nustatytus statinio (darbų) kokybės reikalavimus ir normatyvinius statybos dokumentus.

Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad šlaito nuošliauža įvyko garantiniu laikotarpiu, tačiau tarp šalių kilo ginčas, ar šlaito nuošliauža atsirado dėl rangovo atliktų darbų defektų pagal šalių sudarytą statybos rangos sutartį ir papildomus susitarimus prie šios sutarties, taip pat dėl to, ar parengtas darbo projektas lėmė netinkamus projektinius sprendinius, dėl kurių rangovo atliktų darbų kokybė neatitiko rangos sutarties nuostatų.

Sudarytos sutarties pagrindu atsirandantys šalių prievoliniai teisiniai santykiai yra dinamiški – jie atsiranda, keičiasi ir baigiasi. Šalys privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai bet kurioje iš nurodytų sutartinių santykių stadijoje – tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu. Viena iš sąžiningumo principo išraiškų yra bendradarbiavimo principas.

Atsižvelgdamas į statybos rangos sutarties specifiką, įstatymų leidėjas specialiai aptarė tokios sutarties šalių pareigą bendradarbiauti. Atsižvelgiant į tai, kad bendradarbiavimo principas yra itin reikšmingas ir rangos teisiniams santykiams, nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turėjo ir šalių elgesio įvertinimas. Byloje „Marger“ profesionalai įrodė, kad rangovas elgėsi sąžiningai ir tinkamai bendradarbiavo su ieškovu.