Lietuvoje pastaraisiais metais daugėja atvejų, kai darbuotojai, nesutikdami su jiems pasiūlytu atlyginimo sumažinimu ar kitomis pasikeitusiomis darbo sąlygomis, galiausiai atleidžiami – formaliai nurodant pertvarkymą ar reorganizaciją kaip atleidimo pagrindą. Viena iš tokių situacijų neseniai pasiekė ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, kurio nutartis kai kam gali pasirodyti netikėta: teismas pripažino, kad darbdavio veiksmai šiuo atveju buvo teisėti.

2025 m. birželio pradžioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-1249/2025. Šioje byloje keli dantų technikai kreipėsi į teismą, nes buvo atleisti iš VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos. Buvę Vilniaus rajono centrinės poliklinikos dantų technikai siekė įrodyti, kad jų atleidimas iš darbo buvo neteisėtas. Jie tvirtino, kad buvo atleisti tik todėl, kad nesutiko dirbti už mažesnį atlyginimą. Tuo tarpu darbdavys teigė, kad tai ne kerštas, o darbo organizavimo pakeitimai. Darbdavys jų atleidimą pagrindė tuo, kad įstaigoje buvo atsisakyta dantų protezų gamybos ir šias paslaugas nuspręsta pirkti iš privačios uždarosios akcinės bendrovės „D Labs“.

Kas įvyko? Poliklinikos dantų technikai dirbo gamindami protezus įstaigos pacientams. 2023 m. pradžioje įstaigos vadovybė pasiūlė keisti darbo apmokėjimo tvarką – kitaip tariant, sumažinti atlyginimus. Technikai nesutiko, ir netrukus buvo įspėti apie atleidimą. Įstaiga paaiškino, kad protezų gamybos skyrius dirba nuostolingai, todėl šios paslaugos bus perkamos iš išorės – iš UAB „D Labs“. Skyriaus etatai buvo panaikinti, o darbuotojai atleisti.

Darbo kodeksas numato, kad darbuotojas turi teisę nesutikti su siūlomu mažesniu atlyginimu. Tačiau tuo pačiu darbdavys turi teisę keisti darbo organizavimą. Ir štai čia atsiranda įtampa: ar darbdavys gali reorganizuoti, pertvarkyti veiklą taip, kad būtų atleisti būtent tie, kurie nesutiko dirbti pigiau? Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasakė, kad gali – tačiau tik tada, jei pertvarka yra tikra, o ne formali. Poliklinikos atveju teismas nustatė, kad jau anksčiau buvo atliktas skyriaus nuostolingumo vertinimas, skaičiuotos išlaidos, buvo svarstytos alternatyvos. Tad sprendimas atsisakyti dantų protezų gamybos buvo pagrįstas. Svarbu tai, kad poliklinika nei perdavė turto, nei darbuotojų kitai įmonei – tik pirko paslaugas. Todėl ir buvę darbuotojai negali reikalauti būti perkelti į UAB „D Labs“.

Nors visuomenėje vis dar gaji nuostata, kad darbdavys yra tas, kuris ieško būdų „išsisukti“, darbdaviai taip pat susiduria su iššūkiais: išlaikyti veiklą nenuostolingą, taupyti, pritraukti lėšų. Kartais sprendimai, kurie atrodo neteisingi, yra neišvengiami. Tačiau tai nereiškia, kad darbuotojai turi tylėti. Ši byla patvirtina, kad darbuotojai gali ir turi kelti klausimus: Ar darbdavio pertvarka buvo reali? Ar sprendimas dėl darbo organizavimo pertvarkymo tikrai buvo susijęs su veiklos efektyvumu, o ne kerštu?

Ši situacija – tai priminimas daugeliui darbuotojų, kad susidūrus su siūlomais darbo sąlygų pakeitimais, pavyzdžiui, atlyginimo sumažinimu, darbuotojas turi teisę nesutikti. Jeigu po tokio nesutikimo kyla klausimų dėl atleidimo pagrįstumo, verta apsvarstyti galimybę pasikonsultuoti su teisininku ar kreiptis į teismą. Taip pat verta atkreipti dėmesį į darbdavio veiksmų seką – jei struktūriniai pokyčiai vykdomi netrukus po darbuotojo nesutikimo, tai gali būti signalas, jog situacija reikalauja papildomo teisinio vertinimo.

Darbdaviams svarbu žinoti, kad kiekvienas organizacinis pokytis ar darbo santykių nutraukimas turi būti kruopščiai dokumentuotas ir argumentuotas – nepakanka tik teisinio pagrindo, svarbu ir kontekstas bei konkrečios aplinkybės.

Taigi, ar Vilniaus rajono centrinės poliklinikos darbuotojai buvo atleisti neteisėtai? Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsakė – ne. Įstaigos pertvarka buvo reali, poliklinikos skyriaus veikla nuostolinga, o priimti sprendimai – nuoseklūs ir pagrįsti.

Vis dėlto ši situacija kelia platesnį klausimą: ar reorganizacija visais atvejais nėra pasitelkiama tik formaliai – kaip priemonė atsisakyti darbuotojų, kurie nesutinka su mažesniu atlyginimu? Šį kartą teismas stojo darbdavio pusėn, tačiau byla priminė svarbią taisyklę: tiek darbuotojai, tiek darbdaviai turi būti pasirengę pagrįsti savo veiksmus. Darbuotojams svarbu žinoti savo teises ir, susidūrus su abejotinu darbo sąlygų keitimu ar atleidimu, nebijoti kreiptis į teisininkus ar teismą. Tuo tarpu darbdaviams būtina užtikrinti, kad kiekvienas sprendimas – ypač susijęs su pertvarka ar darbo santykių nutraukimu – būtų ne tik teisiškai pagrįstas, bet ir tinkamai dokumentuotas. Galiausiai kiekviena situacija vertinama individualiai, o lemiamą reikšmę dažnai turi ne tik formaliai įvardytas pagrindas, bet ir faktiniai veiksmai bei jų nuoseklumas.