Vienas iš klausimų, kurį būtina išspręsti nutraukiant santuoką – sutuoktinių turto padalijimas. Pagal įstatymą preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl, jei sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, turtas, įgytas santuokos metu, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir nutraukiant santuoką dalijamas po lygiai. Ši taisyklė taikoma nepriklausomai nuo to, kokio dydžio pajamas santuokos metu gavo kiekvienas iš sutuoktinių ar koks buvo jų veiklos pobūdis. Visgi, tam tikrais atvejais nuo lygių dalių principo galima nukrypti.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nustato aplinkybes, kurioms esant sutuoktinių turtas gali būti padalintas nelygiomis dalimis. Sprendžiant turto padalijimo klausimus, teismas gali atsižvelgti į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę, turtinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes ir vienam iš sutuoktinių priteisti didesnę turto dalį. Šie kriterijai taikomi ir parenkant turto padalijimo būdą – ar turtas bus paskirstytas natūra, ar vienam iš sutuoktinių turės būti išmokėta kompensacija pinigais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nukrypti nuo lygių dalių principo galima tik esant teisiškai reikšmingoms aplinkybėms, kurios kiekvienu atveju gali būti skirtingos. Tokie sprendimai turi atitikti civiliniame kodekse įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Tačiau, neužtenka vien paminėti aplinkybes – reikalinga įvertinti, kiek nukrypimas yra būtinas siekiant apsaugoti vieno iš sutuoktinių ar vaikų interesus.

Svarbu pažymėti, kad civiliniame kodekse pateiktas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiomis ir kitas aplinkybes, jeigu jos yra teisiškai reikšmingos. Visais atvejais sprendimas turi būti pagrįstas realiu poreikiu apsaugoti vaikų ar sutuoktinio interesus.

Įstatymas taip pat nenustato konkretaus nukrypimo nuo lygių dalių principo masto – tai yra teismo diskrecija. Vertindamas individualią bylos situaciją, teismas sprendžia, kokia dalis turto ir kokiu būdu turi būti priteista kiekvienam sutuoktiniui.

LAT praktika: ginčo buto dalijimas

2025 m. gegužės mėn. LAT priėmė nutartį byloje Nr. e3K-3-104-378/2025, kurioje buvo sprendžiama, ar žemesnės instancijos teismai pagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo ir ar tinkamai parinko turto padalijimo būdą bei mastą.

Byloje ginčas kilo dėl vieno buto padalijimo – nuo lygių dalių buvo nukrypta tik šio konkretaus turto atžvilgiu. Ieškovas pareikštu ieškiniu butą prašė padalyti per pusę natūra, teigdamas, kad pats butu nesinaudos, nes gyvena kitur, tačiau savo dalimi leis naudotis šalių vaikams.  Tuo tarpu atsakovė prašė butą priteisti jai natūra, nukrypstant nuo lygių dalių principo kadangi santuoka iširo dėl ieškovo neištikimybės, ir paskiriant jai 2/3 buto, o ieškovui – 1/3 dalį.

Teismai patenkino atsakovės prašymą: jai buvo priteistas visas butas, o ieškovui – kompensacija už 1/3 buto vertės. Svarbu tai, kad neištikimybė, kurią nurodė atsakovė, nebuvo laikyta pagrindu nukrypti nuo lygių dalių, tačiau lemiamais tapo kiti aspektai: atsakovė liko gyventi bute su trimis skirtingų lyčių mokyklinio amžiaus vaikais, kuriems reikia tinkamų gyvenimo sąlygų ir asmeninės erdvės. Taip pat buvo konstatuota, jog ieškovas turi galimybę gauti daug didesnes pajamas nei atsakovė.

Tokiu būdu buvo siekiama ir ateityje išvengti konfliktinių situacijų, susijusių su šalių bendravimu dėl buto naudojimo tvarkos bei jo išlaikymo, skiriant prioritetą vaikų interesams, t. y. teisei į saugią ir stabilią gyvenamąją aplinką.

Ieškovas, pateikdamas kasacinį skundą, nesutiko tik su priteistos kompensacijos dydžiu, bet neprieštaravo, kad butas būtų skirtas atsakovei.

Vaiko teisė į gyvenimo sąlygas – pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo

Nagrinėdamas šią bylą LAT pabrėžė, kad sutuoktinių turto padalijimas – tai tėvų, o ne vaikų turtinių klausimų sprendimas. Įstatymų leidėjas vaikų interesus, kaip pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nustatė atsižvelgdamas į būtinybę nepažeisti pagrindinės vaiko teisės – teisės į gyvenimo sąlygas, kurios būtinos jo fiziniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi.

Įprastai vaikų gerovė užtikrinama jiems teikiamu išlaikymu – vaiko teisė į gyvenimo sąlygas santuokos nutraukimo bylose išsprendžiama nustatant išlaikymo dydį, atitinkantį vaiko poreikius ir tėvų galimybes tokį išlaikymą teikti. Tačiau vaiko interesų užtikrinimas – vaiko teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas užtikrinimas yra svarbus, todėl išskirtiniais atvejais, kai vien tik išlaikymu vaiko fiziniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi būtinų gyvenimo sąlygų užtikrinti negalima, teismas gali paskirti didesnę santuokos metu įgyto turto dalį tam sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai.

Tokiu būdu situaciją būtų  galima spręsti, jeigu butas tarp šalių būtų dalijamas natūra. Vis tik, teisėjų kolegija minimoje byloje taip pat pažymėjo, kad „pareigą užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas turi ne tik atsakovė, su kuria lieka gyventi vaikai, ir tai lemia, kad jai teks didesnė rūpesčių tenkinti vaikų poreikius našta, bet ir ieškovas“.

Svarbu tai, kad atsakovė įgijo ne tik teisę į butą, bet ir pareigą savo sąskaita grąžinti su butu susijusį banko kreditą. Taigi, atsakovė buvo įpareigota ne tik pasirūpinti kitais vaikų poreikiais, bet ir užtikrinti jiems gyvenamąją vietą, tuo pačiu vykdydama ir su būsto kreditu susijusias prievoles bankui.

Tuo tarpu ieškovas buvo įpareigotas kiekvienam vaikui mokėti 250 Eur kasmėnesinį išlaikymą. Tai nėra laikytina didele suma, ypač turint omenyje, kad turės būti tenkinami trijų vaikų poreikiai, be to, atsakovė gauna daug mažesnes pajamas, negu gali gauti ieškovas.

Atsižvelgusi į visas aplinkybes, LAT teisėjų kolegija konstatavo, kad pagrįstai buvo nukrypta nuo lygių dalių principo – atsakovei paskirta didesnė dalis ginčo buto, o ieškovui priteista atitinkama kompensacija. Be to, buvo įvertinta ir tai, kad šalių santykiai itin konfliktiški, todėl ginčo buto padalijimas natūra nebūtų tinkamas šio turto padalijimo būdas šiuo konkrečiu atveju, o vaikų interesų apsaugos nebūtų galima pasiekti tik iš ieškovo priteistu išlaikymu, kuris privalo prisidėti (šiuo atveju atitinkamos jam tenkančios buto dalies verte) prie vaikų aprūpinimo gyvenamąja vieta.

Svarbu, kad kiekvienu atveju sprendimas dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių priklauso nuo konkrečių faktinių aplinkybių. Teismas vertindamas situaciją, atsižvelgia tiek į  teisinius kriterijus, tiek į realius poreikius bei kitais teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios kiekvienoje situacijoje gali būti skirtingos.