Nors visuomenės teisinis išprusimas auga, antstolių teisės ir pareigos vykdant išieškojimą išlieka neišsemiama diskusijų tema. Pilkoji zona, žmonėms kelianti daugiausiai nuostabos ir klausimų, yra antstolio teisė vykdyti išieškojimą iš vieno sutuoktinio darbo užmokesčio kito sutuoktinio asmeninių kreditorių naudai.

Visuomenėje pakankamai tvirtai vyrauja suvokimas, kad santuokoje sutuoktinių įgytas turtas tampa bendru bei gali būti naudojamas bendroms jų prievolėms vykdyti. Rečiau susimąstoma, koks konkretus turtas po santuokos sudarymo tampa bendru bei kokios teisinės pasekmės sutuoktiniams dėl to gali kilti.

Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas ne tik toks kilnojamas ar nekilnojamas turtas, kuris vieno ar abiejų sutuoktinių vardu buvo įgytas po santuokos sudarymo, bet ir pajamos, gautos santuokos metu iš vieno sutuoktinio veiklos, į kurias įeina ir sutuoktinio darbo užmokestis, pensijos, pašalpos bei kitokios sutuoktinio gaunamos išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Bendrosios jungtinės nuosavybės teisė reiškia, kad turtas yra bendras, o konkretaus sutuoktinio dalis šiame turte nėra nustatyta.

Sutuoktinių prievolės, kaip ir turtas, gali būti tiek bendros, tiek asmeninės. Pastarosios gali atsirasti iki santuokos arba joje. Įstatymas leidžia išieškojimą pagal sutuoktinio asmenines prievoles nukreipti ne tik į jo asmeninį turtą, bet ir į jo dalį bendrame turte. Tai reiškia, kad išieškojimas pagal vieno sutuoktinio asmenines prievoles, nepriklausomai nuo to, ar jos atsirado santuokos metu, ar ne, gali būti nukreipiamas ir į kito sutuoktinio gaunamą darbo užmokestį ar kitas panašaus pobūdžio pajamas. Visgi tokia antstolio teisė nėra absoliuti bei gali būti įgyvendinama tik esant tam tikrų sąlygų visumai.

Visų pirma, antstolis gali vykdyti išieškojimą iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto pagal vieno iš sutuoktinių asmenines prievoles tik tuo atveju, jei skolininku esantis sutuoktinis neturi jokio asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto arba tokio turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti. Tai reiškia, kad tokį išieškojimą vykdantis antstolis pirmiausia turi išsiaiškinti, ar skolininku esantis sutuoktinis turi asmeninio turto, iš kurio galėtų būti įvykdytas toks išieškojimas, ir tik nustačius, kad sutuoktinis tokio turto neturi, išieškojimas gali būti nukreipiamas į to sutuoktinio dalį bendrame turte.

Antra, nors įstatymas įtvirtina prezumpciją, kad sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios, išieškojimą vykdantis antstolis, net ir esant aukščiau nurodytai pirmajai sąlygai, negali savarankiškai įvykdyti išieškojimo iš ½ dalies bendro sutuoktinių turto, tame tarpe ir iš ½ dalies kito sutuoktinio gaunamo darbo užmokesčio.

Antstolis tokią teisę įgyja tik po to, kai yra tiksliai nustatoma skolininku esančio sutuoktinio dalis bendrame turte, o pats antstolis teisės nustatyti sutuoktinio dalies bendrame turte pagal įstatymus neturi. Tokią teisę turi tik patys bendraturčiais esantys sutuoktiniai ir teismas, į kurį šiuo tikslu turi teisę kreiptis tik išieškotojas, bet ne pats antstolis. Ir tik po to, kai tokiu būdu yra tiksliai nustatoma skolininku esančio sutuoktinio dalis bendrame turte, antstolis įgyja teisę pradėti vykdyti išieškojimą iš tos dalies, tame tarpe – ir iš dalies kito sutuoktinio gaunamo darbo užmokesčio ar kitų panašaus pobūdžio pajamų.

Kadangi paprastai yra nustatoma, kad skolininku esančiam sutuoktiniui priklauso ½ dalis kito sutuoktinio gaunamo darbo užmokesčio ar kitų panašaus pobūdžio pajamų, būtent iš šios dalies ir yra vykdomas išieškojimas, o likusia ½ dalimi šių pajamų kitas sutuoktinis gali disponuoti laisvai savo nuožiūra. Visgi šiame kontekste būtina pažymėti, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas suteikia išieškojimą vykdančiam antstoliui teisę areštuoti visą bendrą turtą tol, kol bus nustatyta skolininku esančio sutuoktinio dalis šiame turte, kas tuo pačiu reiškia, kad kitas sutuoktinis tokio arešto taikymo laikotarpiu laikinai negalės laisvai disponuoti visu savo gaunamu darbo užmokesčiu ar kitomis panašaus pobūdžio pajamomis.

Išieškojimą vykdantis antstolis neturi aukščiau aptariamos teisės nukreipti išieškojimą į skolininku nesančio sutuoktinio darbo užmokestį (jo dalį), jei sutuoktiniai yra sudarę vedybinę sutartį bei joje yra susitarę, kad visas jų turtas, įgytas po santuokos sudarymo, jiems priklauso asmeninės nuosavybės teise, arba yra susitarę, kad asmeninės nuosavybės teise jiems priklauso kiekvieno iš jų gaunamas darbo užmokestis.