Baudžiamojo proceso kodekse įtvirtina bendroji procesinė forma turi dvi privalomas  stadijas – ikiteisminį tyrimą ir bylų procesą pirmosios instancijos teisme (išskyrus atvejus, kai procesas nutraukiamas tyrimo metu). Tačiau, siekiant paspartinti baudžiamąjį procesą, sumažinti teisėsaugos institucijų darbo krūvį, valstybės patiriamas išlaidas, sutaupyti proceso dalyvių laiką, įstatymų leidėjas įtvirtino ir dvi supaprastinto proceso formas – teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesą ir pagreitintą procesą. Visgi, šios formos skirtos ne tik proceso efektyvumui didinti. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą supaprastinto proceso tvarka asmuo, kuriam pareikšti kaltinimai pasitvirtina, gali tikėtis švelnesnės bausmės nei ta, kuri būtų paskirta bylą išnagrinėjus bendra tvarka. Dėl to svarbu žinoti, kokie yra šių specifinių baudžiamojo proceso formų taikymo pagrindai, kaip šis procesas vyksta ir kokiais atvejais skiriama švelnesnė bausmė.

Visų pirma, supaprastinto baudžiamojo proceso taikymo galimybės siejamos su mažesniu nusikalstamų veikų pavojingumu. Pagreitintas procesas gali būti taikomas tik dėl veikų, kurios pagal teismingumą priklauso apylinkės teismui. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso taikymo galimybės šiuo aspektu yra platesnės – ši forma gali būti taikoma dėl visų nusikalstamų veikų, išskyrus tas, už kurių padarymą numatyta vien tik laisvės atėmimo bausmė. Kita būtina sąlyga supaprastinto baudžiamojo proceso taikymui – bylos aplinkybių aiškumas. Tai reiškia, kad byloje neturi kilti abejonių nei dėl nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, nei dėl veiką padariusio asmens, nei dėl veikos kvalifikavimo ar kitų teisingam bylos išsprendimui reikšmingų aplinkybių. Be to, teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas gali būti taikomas tik tada, kai yra atlyginta ar pašalinta nusikalstama veika padaryta žala (jei tokia buvo padaryta) arba yra kaltininko įsipareigojimas tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

Svarbu yra ir tai, kad teisę inicijuoti supaprastiną baudžiamąjį procesą turi tik prokuroras. Kita vertus, teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso taikymui būtinas įtariamojo sutikimas – jei šis nesutinka, byla nagrinėjama bendra tvarka. Kai baudžiamojoje byloje yra keli įtariamieji, būtinas visų asmenų, įtariamų nusikalstamą veiką padarius bendrininkaujant, sutikimas. Nukentėjusiojo sutikimo nereikalaujama, bet jis turi teisę prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Jeigu skundas atmetamas,  teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas vyksta toliau be nukentėjusiojo dalyvavimo. Tik tuo atveju, jei teismas byloje priima ne baudžiamąjį įsakymą, bet nutartį nutraukti baudžiamąjį procesą dėl aplinkybių, kurioms esant procesas negalimas, nukentėjusysis turi teisę pateikti skundą ir dėl šios teismo nutarties.

Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso atveju ikiteisminis tyrimas atliekamas bendra tvarka, bet nėra bendrajai formai įprasto bylos proceso pirmosios instancijos teisme. Prokuroras, užbaigęs ikiteisminį tyrimą, surašo ne kaltinamąjį aktą, bet pareiškimą teismui dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Šiame pareiškime be kaltinamajam aktui įprastų duomenų, t. y. kaltinamojo asmens duomenų, nusikalstamos veikos aprašymo, taikytino baudžiamojo įstatymo ir duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas, turi būti nurodyta ir prokuroro siūloma skirti bausmė bei kaltinamojo nuomonė šiuo klausimu. Teisėjas, gavęs tokį prokuroro pareiškimą ir nustatęs, kad yra visos sąlygos taikyti šią supaprastinto proceso formą, o ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys pagrindžia kaltinamojo kaltę, procesinį sprendimą priima be bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje. T. y. asmuo pripažįstamas kaltu dėl prokuroro pareiškime nurodytos nusikalstamos veikos padarymo ir bausmė jam paskiriama teisėjo vienasmeniškai priimamu teismo baudžiamuoju įsakymu.

Galimybė apskųsti teismo baudžiamąjį įsakymą įstatyme nėra numatyta. Kita vertus, kaltinamasis, nesutikdamas su šiuo procesiniu sprendimu, turi teisę kreiptis į jį priėmusį teismą ir reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismo baudžiamasis įsakymas teisinės galios neįgyja, o byla nagrinėjama teisme pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme taisykles. Jei kaltinamasis per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo jam dienos teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas kaip įprasta.

Pagreitinto proceso atveju byla teisme nagrinėjama bendra tvarka (su tam tikromis išimtimis), bet nėra įprastos ikiteisminio tyrimo stadijos – ikiteisminis tyrimas arba visai neatliekamas, arba atliekami tik tam tikri veiksmai, kuriuos prokuroras laiko būtinais. Inicijuodamas šios baudžiamojo proceso formos taikymą prokuroras ikiteisminio tyrimo pradžios dieną arba ne vėliau kaip per 14 dienų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios kreipiasi į teismą su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Šiame pareiškime turi būti nurodyti kaltinamojo asmens duomenys, aprašyta veika, taikytinas baudžiamasis įstatymas, taip pat išvardyti liudytojai ir nukentėjusieji, kurių parodymais grindžiamas kaltinimas, arba kuriuos prašoma apklausti teisiamajame posėdyje. Be to, išdėstoma prokuroro pozicija bei kaltinamojo nuomonė dėl galimybės į bylos nagrinėjimą nekviesti liudytojų. Šis prokuroro pareiškimas, skirtingai nei pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo būti įteiktas kaltinamajam. Taip pat prokuroras privalo užtikrinti kaltinamojo ir jo gynėjo (gynėjo dalyvavimas tokiame procese yra būtinas) bei kitų proceso dalyvių ir liudytojų dalyvavimą teisiamajame posėdyje.

Teismas, gavęs tokį prokuroro pareiškimą, nedelsiant arba kitą dieną (bet ne vėliau kaip per 14 dienų nuo pareiškimo gavimo) rengia posėdį, kuriame, išklausęs proceso dalyvių nuomonių, priima sprendimą surengti bylos nagrinėjimą teisme tuoj pat arba sprendimą surengti bylos nagrinėjimą kitą dieną, jei kaltinamajam reikalingas laikas pasirengti gynybai. Teisminis bylos nagrinėjimas šiuo atveju vyksta pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme taisykles, o išnagrinėjus bylą priimamas toks pats procesinis sprendimas, kaip ir bendrosios formos atveju – apkaltinamasis arba išteisinamasis nuosprendis, arba nuosprendis, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla. Taip pat galioja įprasta nuosprendžio apskundimo tvarka.

Bausmės skyrimo aspektu reikšminga yra baudžiamajame įstatyme įtvirtinta taisyklė, kad  teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka ir priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį arba priėmęs teismo baudžiamąjį įsakymą bei paskyręs nuteistajam bausmę, tuo pačiu procesiniu sprendimu šią bausmę sumažina vienu trečdaliu. Tačiau šios taisyklės taikymui būtina dar viena sąlyga – kaltininko prisipažinimas padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Jei asmuo kaltės nepripažįsta, paskirtoji bausmė jam nėra mažinama.

Taip pat svarbu žinoti, kad teismo baudžiamuoju įsakymu negali būti paskirta laisvės atėmimo bausmė. Nors teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai baudžiamuoju įsakymu paskiriamas terminuotas laisvės atėmimas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar 2013 metais teismams išaiškino, kad baudžiamuoju įsakymu teismas gali paskirti tik švelnesnės rūšies bausmę negu laisvės atėmimas, ir šios nuostatos nuosekliai laikosi.