Administracinių nusižengimų kodeksu (ANK) reikšmingai pakeista administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo tvarka. Ji pritaikyta prie šių dienų aktualijų, techninių galimybių, tokiu būdu palengvinant administracinius nusižengimus tiriančių bei nagrinėjančių pareigūnų darbą.

Vienas iš praktinių ANK taikymo pavyzdžių – galimybė procesinius dokumentus proceso dalyviams (pavyzdžiui, transporto priemonių savininkams) įteikti ne tik iki tol naudotais būdais, bet ir elektroniniu paštu. Tokiu atveju, jokių nusižengimų nepadaręs asmuo, per nustatytą laiką nepareiškęs nesutikimo su atsiųstame dokumente nurodytu tikru ar tariamu pažeidimu, automatiškai laikomas padariusiu nusižengimą, neįvertinus nei jį teisinančių, nei kitų reikšmingų duomenų.

Visa tai neabejotinai palengvina pareigūnų darbą. Nepaisant to, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo tvarka yra grindžiama ne tik greitu, bet ir objektyviu, visapusiškai bei išsamiai ištirtų administracinių nusižengimų procesu. Šiame procese turi būti tinkamai pritaikyti įstatymai, administracinėn atsakomybėn patraukti tik kaltieji asmenys, sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą. Abejotina, ar pranešimo išsiuntimas elektroniniu būdu asmeniui nesureagavus per nustatytą laiką dera su nurodytais proceso principais ir nereiškia nekaltumo prezumpcijos pažeidimo.

Praktikoje jau pasitaikė ne viena situacija, kuomet naudojantis ANK numatytomis galimybėmis administracinėn atsakomybėn buvo patraukti jokio administracinio nusižengimo nepadarę asmenys.

Ne vienas asmuo, kuris yra automobilio savininkas, elektroniniu paštu yra gavęs žinią, jog jam, be jokio jo dalyvavimo, yra paskirta administracinė nuobauda už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kurio asmuo net nepadarė. Tokiais atvejais būna užfiksuoti tik transporto priemonės duomenys. Tuo atveju, jei asmuo nesiims jokių aktyvių veiksmų, susijusių su jo galimai padarytu nusižengimu (ar tiesiog jam priklausančiu automobiliu padarytu nusižengimu), asmuo bus pripažintas pažeidėju. Toks statusas galbūt jokio nusižengimo nepadariusiam asmeniui gali reikšti rimtas reputacines pasekmes įvairiose gyvenimo situacijose ateityje. Taigi, tokioje situacijoje administracinę nuobaudą gavusiam asmeniui nelieka nieko kita, kaip tik pačiam imtis aktyvių veiksmų, įrodinėjant, kad jis to administracinio nusižengimo nepadarė.

Akivaizdu, kad aptariamas pavyzdys niekaip nedera su jau paminėta ANK siekiamybe – užtikrinti, jog administracinėn atsakomybėn būtų patraukti tik kalti asmenys. Ši situacija verčia visiškai nepagrįstai atsakomybėn patrauktą asmenį pačiam įrodinėti savo nekaltumą, o tai visiškai nedera ir su tame pačiame ANK įtvirtinta pareigūno ir potencialaus pažeidėjo santykių pusiausvyra – būtent pareigūnas turi surinkti asmenį kaltinančius įrodymus. Tokios situacijos pažeidžia sąžiningų asmenų teises ir teisėtus interesus, pažeidžia ir nekaltumo prezumpciją, o taip pat ir verčia manyti, kad esamas ANK reguliavimas yra sukurtas ir tarnauja ne žmonėms, bet pareigūnams, turintiems įteisintą galimybę paskirti administracinę nuobaudą nesurinkus jokių konkretaus asmens kaltės įrodymų.

Nepaisant nurodytų reguliavimo ydų, nekaltų asmenų atžvilgiu, pažeidimus iš tikrųjų padariusių ir tai pripažįstančių asmenų atveju ANK galimybės yra efektyvios. Tokiais atvejais ANK sudaro galimybes operatyviai ir ekonomiškai naudingai pasiekti administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo tikslus, pavyzdžiui, pasiūlant asmeniui sumokėti pusę minimalios baudos arba sumokėti minimalią baudą, jeigu padarytas pakartotinis nusižengimas ir tokiu būdu administracinio nusižengimo teiseną užbaigti.

Taigi, pagal esamą reglamentavimą visi asmenys yra priversti aktyviai sekti su jais susijusius įvykius ir imtis aktyvių veiksmų įrodant savo nekaltumą tais atvejais, kuomet jie tik post factum sužino apie nuobaudų paskyrimą.