Paskelbta:
2021.07.01
Dalintis:

Iki šiol notariniai veiksmai galėjo būti atlikti tik notaro biure, išskyrus tam tikras išimtis (pvz. kai asmuo pats negali atvykti į notaro biurą dėl ligos). Visgi visais atvejais buvo būtinas fizinis notaro ir aptarnaujamo asmens dalyvavimas. Nuo 2021 m. liepos 1 d. įsigalioja Notariato įstatymo pakeitimas, įtvirtinantis galimybę atlikti notarinius veiksmus nuotoliniu būdu, naudojant informacinių technologijų priemones. Akivaizdu, kad tokius pakeitimus nulėmė ne tik modernėjanti teisinė aplinka, bet ir COVID-19 pandemija, paskatinusi nuotolinių procesų spartinimą visose sferose, kartu ir notarų veikloje.

Tačiau ar notarinių veiksmų atlikimas nuotoliniu būdu taps įprasta ar bent dažnai praktikoje naudojama priemone? Tai atskleisti padės toliau aprašomi įvairūs nuotolinio notarinių veiksmų atlikimo būdo aspektai.

Kokius notarinius veiksmus galima atlikti nuotoliniu būdu?

Nuotoliniu būdu galima atlikti visus notarinius veiksmus, išskyrus:

  • testamentų tvirtinimą;
  • oficialiesiems testamentams prilyginamų testamentų ir asmeninių testamentų priėmimą saugoti;
  • fakto tvirtinimą, kad fizinis asmuo yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje.

Kokie yra nuotolinių notarinių veiksmų ypatumai?

  • pats asmuo turi galimybę prašyti atlikti veiksmus nuotoliniu būdu;
  • nuotoliniu būdu notarinis veiksmas atliekamas tik esant notaro sutikimui;
  • notaro atsisakymas atlikti notarinį veiksmą nuotoliniu būdu neskundžiamas;
  • nuotolinių notarinių veiksmų atlikimo vieta yra laikoma notaro biuro buvimo vieta;
  • atlikus nuotolinį notarinį veiksmą sukeliamos identiškos teisinės pasekmės kaip ir įprastu būdu;
  • elektroninis notaro išduotas dokumentas turi lygiavertę galią notaro išduotam, paliudytam ir patvirtintam popieriniam dokumentui;
  • šia paslauga asmenys gali naudotis ir iš užsienio.

Sąlygos, kurių laikantis galima atlikti nuotolinius notarinius veiksmus.

Nuotoliniu būdu notarinius veiksmus galima atlikti jeigu:

  • užtikrinamas patikimas asmens tapatybės nustatymas;
  • užtikrinamas atliekamų notarinių veiksmų prasmės ir pasekmių išaiškinimas asmeniui;
  • įmanoma įsitikinti asmens valia;
  • asmuo savo valios patvirtinimą gali užtikrinti kvalifikuotu el. parašu;
  • užtikrinamas kibernetinis saugumas;
  • naudojamos tinkamos techninės ir organizacinės asmens duomenų tvarkymo priemonės;
  • egzistuoja techninės galimybės perduoti duomenis registrams ir informacinėms sistemoms.

Siekdamas užtikrinti asmens interesų apsaugą ir notarinių veiksmų atlikimo teisėtumą, notaras gali neatlikti nuotolinių notarinių veiksmų nors ir užtikrinamos visos nuotolinio notarinio veiksmo atlikimo sąlygos. Tokiu atveju notaras informuoja asmenį, kad dėl notarinio veiksmo atlikimo asmuo turėtų atvykti į notaro biurą.

Baltijos šalių praktika.

Latvijoje nuotoliniai notariniai veiksmai atliekami nuo 2018 m. liepos 1 d., pasinaudojant vaizdo pokalbių programa, kuri yra integruota į elektroninę notariato sistemą. Latvijoje per 2018 m. buvo atlikti 45 nuotoliniai veiksmai, per 2019 m. – 177 nuotoliniai veiksmai, o per 2020 m. daugiau kaip 1000 nuotolinių veiksmų. Stebint tokią tendenciją, panašu, kad Latvijoje nuotoliniai notariniai veiksmai tampa vis populiaresne priemone.

Estijoje nuotolinių notarinių veiksmų atlikimas įteisintas nuo 2020 m. vasario 1 d. Per pirmuosius įsigaliojimo metus buvo atlikta daugiau kaip 2200 nuotolinių veiksmų. Taigi ir Estijoje notarinių veiksmų atlikimas nuotoliniu būdu vyksta gana aktyviai.

Probleminiai nuotolinio notarų darbo aspektai.

Vertinant naujojo reguliavimo ypatumus, visais atvejais dėl nuotolinio notarinio veiksmo atlikimo sprendžia pats notaras. Įstatymas neįpareigoja notaro atsisakymo atlikti veiksmą nuotoliniu būdu motyvuoti, o toks atsisakymas negali būti skundžiamas. Tikėtina, kad tas pats asmuo gali kreiptis į kelis notarų biurus, kol gaus teigiamą atsakymą dėl notarinio veiksmo atlikimo nuotoliu. Visgi toks teisinis reguliavimas nėra neteisingas, ypač atsižvelgiant į notarui kylančią atsakomybę dėl paties mažiausio laipsnio neapsižiūrėjimo, neatidumo ar net klaidos.

Natūraliai kyla klausimas, ar notarai galės įsitikinti asmens tapatybės ir valios realumu 100%? Notariato įstatymo pakeitimas nustato tik abstrakčias sąlygas (susijusias su asmens tapatybės ir valios nustatymu), kurios turi būti užtikrinamos atliekant notarinį veiksmą nuotoliniu būdu. Įstatymo pakeitimu numatyta, kad asmens valia bus išreiškiama kvalifikuotu elektroniniu parašu, tačiau kol kas dar nėra žinoma, kokiomis konkrečiomis priemonėmis bus nustatoma asmens tapatybė. Kadangi notarų veiklą koordinuoja Notarų rūmai, būtent jie nustatys konkrečias priemones ir taisykles, kuriomis naudojantis nuotoliniu būdu bus nustatoma asmens tapatybė ir pagal kurias vyks nuotolinė procedūra. Taigi notarai turės patys nuspręsti, ar jie gali įsitikinti asmens tapatybės realumu, pasitelkdami tik nuotolines technologines priemones.

Kalbant apie asmens valios išreiškimą, notaras turi būti tikras, kad asmeniui nėra daromas joks poveikis sudaryti sandorį. Nuotoliniu būdu notaras turi ribotas galimybes nustatyti, kas iš tikrųjų vyksta patalpoje aplink asmenį, pvz. gali nutikti situacija, kad ekrane matomas tik asmuo, tačiau iš tikrųjų jis yra veikiamas išorinio kitų asmenų spaudimo, taip pat sunkiau nustatyti ar asmuo nėra apsvaigęs. Todėl neatmestina galimybė, kad notarai dažnu atveju, siekdami išvengti rizikos dėl klaidingo asmens valios nustatymo, veiks prevenciškai ir atsisakys atlikti veiksmus nuotoliniu būdu.

Taip pat kyla klausimas, ar nebūtų teisingiau nuotoliniams notariniams veiksmams taikyti mažesnį paslaugų įkainį? Šioje vietoje svarbu pažymėti, jog atliekamų notarinių veiksmų pobūdis bei notaro profesinės veiklos ir civilinės atsakomybės rizika nesikeičia priklausomai nuo notarinio veiksmo atlikimo būdo (tiesioginio ar nuotolinio). Be to, notarinių veiksmų atlikimo trukmė ir darbo sąnaudos labiausiai priklauso nuo atliekamo notarinio veiksmo pobūdžio ir nepriklauso nuo to, ar notarinis veiksmas atliekamas nuotoliniu ar įprastu kontaktiniu būdu. Taip pat nereikėtų pamiršti ir papildomų notarų išlaidų, kurios teks technologinių priemonių diegimui ir išlaikymui. Todėl vertintina, jog būtų ydinga taikyti mažesnį įkainį už paslaugas nuotoliniu būdu. Juo labiau, tai neskatintų notarų atlikti veiksmus nuotoliniu būdu, kas yra aktualu norint, kad šis būdas būtų efektyviai taikomas praktikoje.

Apibendrinant, Notariato įstatymo pataisa, numatanti galimybę notarinius veiksmus atlikti nuotoliniu būdu, vertinama itin pozityviai, nes tai sudarys galimybę notarinius veiksmus atlikti greičiau ir patogiau. Atsižvelgiant į kaimyninių valstybių praktiką, galima tikėtis, jog ir Lietuvoje notarai noriai imsis nuotolinių veiksmų atlikimo, ypatingai tais atvejais, kai tokie veiksmai reikalingi asmenims, esantiems užsienyje.