Informacija šiuolaikiniame pasaulyje yra vienas labiausiai vertinamų ir tuo pačiu labiausiai saugomų dalykų. Kasdieniniame gyvenime susiduriame su asmens duomenų bei kitos informacijos perdavimu ir gavimu. Įprasta galvoti, kad duomenys, kurie yra renkami ir saugomi viešajame sektoriuje, lieka tik šio sektoriaus žinioje. Visgi, įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus, taip pat asmens teisę gauti informaciją, šie duomenys oficialiai yra atveriami visuomenei.

Kaip žinia, viešasis sektorius, vykdydamas teisės aktų nustatytas funkcijas, sukaupia didelį kiekį informacijos pačiose įvairiausiose srityse: socialinėje, politikos, ekonomikos, teisės, geografijos, aplinkos, meteorologijos, kelių eismo, turizmo, verslo patentų, švietimo ir kitose. Šiuos duomenis viešojo sektoriaus institucijos ir įstaigos naudoja tik savo funkcijų vykdymui, o vadovaujantis naujuoju teisiniu reguliavimu, šie duomenys yra atveriami visuomenei.

Net neabejotina, kad prieiga prie tokio informacijos resursų fondo yra ne tik patraukli, bet ir naudinga visuomenei ir verslui. Duomenų atvėrimas lems naujus informacijos panaudojimo būdus, kas reikštų novatoriškų ir visuomenės poreikius labiau atspindinčių produktų bei paslaugų atsiradimą, taip pat skaidresnį viešojo sektoriaus darbą bei efektyvesnį duomenų panaudojimą.

Koks yra duomenų atvėrimo teisinis pagrindas? Duomenų atvėrimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymu, kuris įgyvendinant 2019-06-20 Europos parlamento ir tarybos direktyvą (ES) 2019/1024 dėl atvirųjų duomenų ir viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (toliau – Direktyva) 2021-07-17 buvo pakeistas ir pervadintas į Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymą (toliau – Įstatymas). Įstatymo tikslas yra sureguliuoti duomenų, kuriais disponuoja viešasis sektorius, gavimo ir panaudojimo procesą privatiems asmenims. Įstatymas numato, kad visi asmenys atvirus duomenis galėtų naudoti bet kokiu tikslu, nurodydami jų pirminį šaltinį.

Kam taikomas Įstatymo reikalavimas atverti duomenis visuomenei? Duomenų atvėrimo reikalavimas taikomas visoms valstybės bei savivaldybių įmonėms, bei valstybės ir savivaldybių valdomiems subjektams, o konkrečiai: 1) valstybės įstaigoms ir institucijoms; 2) savivaldybių įstaigoms ir institucijoms; 3) viešąsias funkcijas atliekančioms institucijoms; bei 4) bendrovėms, kurių 50 % ir daugiau akcijų yra valdomos valstybės ar savivaldybių.

Kokios yra Įstatymo išimtys? Žinoma, yra iš išimčių, reiškiančių, kad ne visi viešojo sektoriaus naudojami duomenys yra skirti atvirai prieigai. Įstatyme yra numatytas duomenų išimčių sąrašas, kuriems netaikomas atvėrimo reikalavimas: 1) duomenys, kurie nėra institucijos viešoji funkcija, išskyrus informacija apie darbo užmokestį; 2) duomenys, į kuriuos trečiosios šalys turi intelektinės nuosavybės teises; 3) duomenys, kurių teikimą draudžia arba riboja teisės aktai, pvz. konfidencialūs valstybės, tarnybos, banko, komerciniai ar profesinės paslapties duomenys, asmens duomenys; 4) duomenys, kuriuos sudaro tik logotipai, ornamentai ir (arba) emblemos; 5) kiti duomenys numatyti Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje.

Kaip tokie duomenys gali būti renkami? Iki duomenų atvėrimo gyvavęs sąlyginis duomenų rinkimas pavieniams naudotojams buvo nepatogus procesas. Gauti informaciją iš viešojo sektoriaus buvo galima, tačiau rinkti duomenis tekdavo iš skirtingų viešojo sektoriaus institucijų, kuriose informacija gali būti pateikiama skirtingomis formomis ir pagal skirtingas taisykles, be to, už gautus duomenis tenka susimokėti, jei to prašo institucija. Visgi situacija keičiasi ir įgyvendinant Direktyvą yra sukurtas naudotojams patogus mechanizmas ir įrankis duomenims gauti.

Siekiant skatinti inovacijas, Direktyvoje Europos Sąjungos valstybėms narėms yra numatyta pareiga dėti pastangas bendro duomenų prieigos punkto sukūrimui. Galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje įgyvendinant Direktyvą buvo įkurtas Lietuvos atvirų duomenų portalas (https://data.gov.lt), kuriame talpinami ir besidomintiems asmenims neatlygintinai teikiami susisteminti viešojo sektoriaus duomenų rinkiniai. Lietuvos atvirų duomenų portalas yra nuolatos pildomas ir atnaujinamas, o šiuo metu jame skelbiama daugiau nei 1600 duomenų rinkinių iš 138 organizacijų. Naudojantis portalu, jame galime išsirinkti dominančius duomenis tiek apie atskiras organizacijas (valstybės ir savivaldybių įmones, institucijas ir kt.), tiek pagal dominančias temas – energetika, aplinka, kultūra, sveikatos apsauga ir t.t. Pažymėtina, kad atvirų duomenų portalas suteikia galimybę ne tik susipažinti su jau pateiktais duomenimis, bet ir registruoti informaciją apie duomenų (kurie nėra paskelbti) poreikį.

Lietuvos atvirų duomenų portale nuolat talpinama vis daugiau atviro tipo duomenų, kuriuos pateikia viešojo sektoriaus subjektai. Augantį susidomėjimą šia naujove rodo tai, kad per paskutinius dvejus metus 10 000 unikalių vartotojų įvairius duomenų rinkinius atsisiuntė jau daugiau kaip 250 000 kartų. Pagal statistinius tyrimus, valstybinių duomenų atvėrimas galėtų sukurti nuo 0,4 iki 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto, kas Lietuvai atitinkamai reikštų nuo 200 iki 750 mln. eurų papildomų biudžeto pajamų.

Duomenų atvėrimą labiausiai skatina duomenų poreikis ir faktinis atvertų duomenų portalo naudojimas, todėl tikimasi, kad tiek valstybės institucijų, tiek kitų asmenų viešai skelbiama informacija padidins atvirų duomenų portalo žinomumą ir populiarumą.

Siekiant apjungti visų Europos Sąjungos valstybių narių centralizuotus duomenų taškus yra įkurtas Europos Sąjungos atvirų duomenų portalas (https://data.europa.eu/lt), kuriame talpinami ne tik Lietuvos, bet ir kitų  Europos Sąjungos valstybių narių skelbiami duomenys. Galima pasidžiaugti, kad 2021 metų pabaigoje Europos duomenų portalo kasmetiniame tyrime Lietuva pagal atvirų duomenų portalo sritį pateko į pirmąjį dešimtuką, o pagal bendrus rezultatus užima net 14-ąją vietą tarp 34 šalių ir yra priskirta „sparčių sekėjų grupei“, kuriai priklauso tokios šalys kaip Danija, Norvegija, Vokietija, Nyderlandai ir kt. Lietuva, atverdama vis daugiau duomenų, yra patrauklesnė ne tik vietinėms, bet ir užsienio investicijoms, didinamas jos komercinis potencialas.