Kasmet vis sparčiau populiarėja investavimas į kriptovaliutas. Nepaisant to, ne visi, pasirinkdami investuoti į šią turto klasę, žino, kad, sėkmingai investavus ir gavus pajamų iš kriptovaliutų pirkimo ar pardavimo sandorių, gali tekti sumokėti mokesčius bei deklaruoti pajamas.

Svarbu paminėti, kad kriptovaliutų gamyba pati savaime, jos nerealizuojant, nėra laikoma gautomis pajamomis. Pajamomis iš kriptovaliutų yra laikomas atlygis, gaunamas įsigytą kriptovaliutą vėliau parduodant, realizuojant ar mainant.

Uždirbti iš kriptovaliutų galima dviem būdais: per vienkartinius sandorius arba vykdant individualią veiklą. Nuo to priklauso gautų pajamų iš kriptovaliutų sandorių apmokestinimas ir jų deklaravimas.

Vienkartiniams sandoriams prilyginami atsitiktiniai, vienkartiniai sandoriai, t.y. kai nėra planuojama vykdyti kriptovaliutų pirkimo-pardavimo veiklos.

Vienkartinių sandorių metu gaunamos pajamos iš kriptovaliutų pardavimo per kalendorinius metus yra deklaruojamos ir apmokestinamos, kaip kito turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos.

Jei bendra šių pajamų suma, kuri apskaičiuojama iš visų gautų pajamų atėmus su turto įsigijimu susijusias išlaidas, per metus neviršija 2 500 Eur, tokios pajamos neapmokestinamos ir jų deklaruoti nereikia. Jei viršija, 2 500 Eur viršijanti pajamų dalis yra apmokestinama 15 proc. arba 20 proc. GPM tarifu, ir tokias pajamas jau reikia deklaruoti.

Bendra, per kalendorinius metus gautų kitų apmokestinamųjų pajamų suma, neviršijanti 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių dydžio sumos, apmokestinama 15 proc. GPM tarifu, o viršijanti – 20 proc. GPM tarifu.

Pareiga įregistruoti su kriptovaliutomis susijusią individualią veiklą pagal pažymą atsiranda tada, kai kriptovaliutų pirkimo – pardavimo ar pasigaminimo veikla yra vykdoma tęstinį laikotarpį ir iš jos yra siekiama gauti nuolatinės ekonominės naudos. Tai yra asmens sudaromiems sandoriams turi būti būdingas tam tikras tęstinumas bei motyvas sandorius sudaryti ateityje, taip pat ir tuo atveju, kai yra teikiamos kriptovaliutų gamybos paslaugos arba nuomojamos tam reikalingos priemonės.

Vykdant šią veiklą, GPM yra mokamas nuo individualios veiklos, susijusios su kriptovaliutomis, apmokestinamų pajamų, kurios apskaičiuojamos iš per kalendorinius metus gautų individualios veiklos pajamų atėmus faktiškai patirtas išlaidas, pagrįstas dokumentais, patvirtinančiais kriptovaliutų įsigijimo ar pasigaminimo išlaidas, arba atskaičius 30 proc. nuo pajamų be išlaidas pateisinančių dokumentų.

Individualios veiklos pajamoms taikomas GPM mokesčio tarifas priklauso nuo gyventojo per kalendorinius metus gautų apmokestinamųjų pajamų dydžio:

• jei apmokestinamos pajamos neviršija 20 000 Eur per metus – taikomas 5 proc. GPM tarifas;
• jei apmokestinamos pajamos viršija 20 000 Eur, bet neviršija 35 000 Eur per metus – taikomas nuo 5 iki 15 proc. GPM tarifas, priklausomai nuo gautų pajamų dydžio;
• jei apmokestinamos pajamos viršija 35 000 Eur per metus – taikomas 15 proc. GPM tarifas.

Vykdant individualią veiklą, susijusią su kriptovaliutomis, pajamas iš tokios veiklos privaloma deklaruoti visais atvejais, nepriklausomai nuo to, kokio dydžio gautos pajamos ir ar reikia mokėti pajamų mokestį. Be to, vykdant tokią veiklą atsiranda pareiga mokėti VSD ir PSD įmokas.

Atkreiptinas dėmesys, kad, prekiaujant kriptovaliutomis, prievolė registruotis PVM mokėtoju neatsiranda, nepriklausomai nuo gauto atlygio už parduotą kriptovaliutą dydžio. Tačiau yra išimtis: jei yra teikiamos kriptovaliutų gamybos paslaugos ir asmuo teikiantis tokias paslaugas jau yra PVM mokėtojas arba yra viršijama 45 000 Eur suma, tokios paslaugos turi būti apmokestinamos, taikant 21 proc. PVM tarifą (nesant PVM mokėtoju ir viršijus 45 000 Eur sumą, atsiranda pareiga įsiregistruoti PVM registre).

Pasibaigus kalendoriniams metams, gavusiam pajamų iš kriptovaliutų, iki kitų metų gegužės 2 d. (kadangi gegužės 1 d. – nedarbo diena), kyla pareiga pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir sumokėti apskaičiuotą pajamų mokestį.