Kreipdamasis į mediką ar medicinos įstaigą, kiekvienas asmuo tikisi, kad su jo sveikata susijusios paslaugos bus suteiktos laiku ir tinkamai. Pacientų teisės – viena jautriausių teisės sričių, o jų svarba kiekvienam iš mūsų – neginčijama, nes šios teisės aktualios kiekvienam piliečiui be išimties.

Pacientų teises reglamentuoja Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas.

Šis įstatymas suteikia pacientui:

1. Teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas.

Kokybiškomis laikomos prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami.

2. Teisę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą ir sveikatos priežiūros specialistą.

Svarbu pažymėti, kad įgyvendinant šią teisę gali būti ribojama paciento teisė gauti nemokamą sveikatos priežiūrą teisės aktų nustatyta tvarka. Įgyvendinant šią teisę, pacientui laiduojama galimybė į kito tos pačios profesinės kvalifikacijos specialisto nuomonę.

3. Teisę į informaciją.

Pacientas turi teisę gauti informaciją apie sveikatos priežiūros įstaigose teikiamas paslaugas, jų kainas ir galimybes jomis pasinaudoti, apie jam sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį sveikatos priežiūros specialistą (vardą, pavardę, pareigas) ir informaciją apie jo profesinę kvalifikaciją, apie savo sveikatos būklę, ligos diagnozę, sveikatos priežiūros įstaigoje taikomus ar gydytojui žinomus kitus gydymo ar tyrimo būdus, galimą riziką, komplikacijas, šalutinį poveikį, gydymo prognozę ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti ar atsisakyti siūlomo gydymo, taip pat apie padarinius atsisakius siūlomo gydymo.

4. Teisę nežinoti.

Informacija apie paciento sveikatos būklę, ligos diagnozę, sveikatos priežiūros įstaigoje taikomus ar gydytojui žinomus kitus gydymo ar tyrimo būdus, galimą riziką, komplikacijas, šalutinį poveikį, gydymo prognozę negali būti pacientui pateikiama prieš jo valią. Atsisakymas privalo būti aiškiai išreikštas ir patvirtintas parašu.

5. Teisę susipažinti su įrašais savo medicinos dokumentuose.

Paciento pageidavimu jam turi būti pateikti jo medicinos dokumentai. Sveikatos priežiūros specialistas pagal savo kompetenciją privalo paaiškinti pacientui įrašų jo medicinos dokumentuose prasmę.

6. Teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą.

Informacija apie paciento gyvenimo faktus gali būti renkama asmens duomenų tvarkymą reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka tik tuo atveju, jeigu tai yra būtina ligai diagnozuoti, gydyti ar pacientui slaugyti. Visa informacija apie paciento buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymą, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visa kita asmeninio pobūdžio informacija apie pacientą turi būti laikoma konfidencialia ir po paciento mirties.

Konfidenciali informacija gali būti suteikiama kitiems asmenims tik turint rašytinį paciento sutikimą, kuriame yra nurodyti tokios informacijos suteikimo pagrindas ir naudojimo tikslai, išskyrus atvejus, kai pacientas medicinos dokumentuose yra pasirašytinai nurodęs, koks konkretus asmuo turi teisę gauti tokią informaciją, taip pat tokios informacijos teikimo mastą ir terminus.

7. Teisę į anoniminę sveikatos priežiūrą.

Teisę į sveikatos priežiūros paslaugas, neatskleidžiant asmens tapatybės, turi ne jaunesni kaip 16 metų pacientai. Šios paslaugos pacientams teikiamos tik mokamai.

8. Teisę atsisakyti dalyvauti biomedicininiuose tyrimuose.

Pacientas gali būti įtraukiamas į biomedicininius tyrimus tik esant aiškiai išreikštam jo rašytiniam sutikimui, kuris turi būti saugomas paciento medicinos dokumentuose.

9. Teisę pateikti skundą dėl paciento teisių pažeidimo.

Skundas dėl paciento teisių pažeidimo turi būti parengtas pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus. Jame turi būti nurodyta: galimai paciento teises pažeidusi įstaiga,  paciento manymu pažeistos jo teisės, tai pagrindžiančios aplinkybės ir dokumentai bei paciento reikalavimai pašalinti pažeidimą.

Toks skundas turėtų būti teikiamas sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje, paciento manymu, buvo pažeistos jo teisės. Skundas turėtų būti teikiamas tiesiogiai atvykus į sveikatos priežiūros įstaigą arba per atstumą (naudojantis registruotu paštu, elektroninio ryšio priemonėmis ar kitais būdais, leidžiančiais identifikuoti skundą teikiančio asmens tapatybę) ne vėliau kaip per vienerius metus nuo sužinojimo apie pažeistas teises dienos, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo teisių pažeidimo dienos.

Skundą gavusi įstaiga jį turi išnagrinėti ir apie rezultatus informuoti skundą pateikusį asmenį ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos.

10. Teisę į sveikatai padarytos žalos (turtinės ir/ar neturtinės) atlyginimą.

Norėdamas gauti žalos atlyginimą pacientas ar kitas teisės aktuose nurodytas asmuo, turintis teisę į sveikatai padarytos žalos atlyginimą, turi kreiptis su rašytiniu prašymu į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kuri yra privaloma ikiteisminė institucija, nagrinėjanti reikalavimus dėl žalos atlyginimo. Pacientas ar kitas teisės aktuose nurodytas asmuo, turintis teisę į sveikatai padarytos žalos atlyginimą, tokia teise gali pasinaudoti ne vėliau kaip per trejus metus nuo dienos, kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie patirtą žalą.

Jeigu Komisija nustato, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai buvo padaryta žala, kurios buvo galima išvengti (t. y. remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais kriterijais padaryta žala nėra neišvengiama žala), tokia žala yra atlyginama. Atlyginamos turtinės žalos dydis yra nustatomas pagal besikreipiančio asmens pateikiamus duomenis apie jo turėtas išlaidas ir/ar negautas pajamas, o neturtinės žalos dydis – pagal teisės aktuose reglamentuotus kriterijus. Tiek turtinės, tiek neturtinės žalos dydis gali būti mažinamas arba žala iš viso gali būti neatlyginama, jeigu Komisija nustato, kad pacientas dėl didelio neatsargumo ar tyčia pats prisidėjo prie žalos atsiradimo.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad priimant sprendimą atlyginti žalą nėra vertinama sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltė.