COVID-19 pandemija ne vienam verslui kelia išlikimo rinkoje iššūkius. Valstybės teikiamos pagalbos priemonės ir lengvatos savaime neužtikrina verslo tęstinumo, todėl įmonės yra priverstos ieškoti efektyvių sprendimų verslo išlikimui. Viena tokių priemonių – restruktūrizavimo procesas. Jį inicijuoti turi teisę įmonės vadovas bei kreditorius. Nors restruktūrizavimo procesas kelia verslo pabaigos – bankroto – asociacijas, tačiau restruktūrizavimo bijoti nereikėtų. Būtent šis procesas gali padėti išsaugoti verslą, prisidedant kreditoriams bei išvengiant blogiausio verslo pabaigos scenarijaus.

Procesas gali užtrukti ilgai, tačiau įmonei taikomos apsaugos priemonės paprastai pradeda galioti nedelsiant. Tai yra svarbus restruktūrizavimo proceso privalumas. Tais atvejais, kuomet įmonės atžvilgiu yra išduoti vykdomieji dokumentai, turto realizavimas ir išieškojimas sustabdomas nuo pat pareiškimo iškelti bylą teisme priėmimo dienos.

Iškėlus restruktūrizavimo bylą, pereinama prie antrojo etapo – įsigalioja papildomos apsaugos priemonės. Juridinių asmenų nemokumo įstatyme (JANĮ) numatyta visa eilė nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo įsigaliojančių priemonių, užtikrinančių laikiną situacijos sureguliavimą. Įmonė, kuriai iškeliama restruktūrizavimo byla, nebevykdo finansinių prievolių, jos atžvilgiu neskaičiuojami delspinigiai ir palūkanos. Itin svarbu ir tai, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimo atveju draudžiama atlikti įskaitymus ir išieškoti skolas priverstine tvarka.

Dažnai būtent pareiga vykdyti prievoles, vykdomi priverstiniai išieškojimai ir partnerių atliekami įskaitymai trikdo juridinio asmens veiklą. Svarbu žinoti, kad net ir sustabdžius visų prievolių vykdymą, JANĮ leidžia restruktūrizuojamai įmonei mokėti visus einamuosius mokėjimus ir tokiu būdu užtikrinti verslo tęstinumą.

Galiojant apsaugos priemonėms, rengiamas restruktūrizavimo planas, kuriame nurodomi finansinių sunkumų sprendimo būdai. Restruktūrizavimo plane nurodytos priemonės įgyvendinamos per ketverius metus su galimybę plano įgyvendinimą pratęsti vieneriems metams. Sėkmingai užbaigus šį etapą, įmonė toliau be jokių apribojimų gali tęsti veiklą.

Nemažiau svarbu ir tai, kad neseniai įsigalioję restruktūrizavimo proceso reguliavimo pakeitimai išplėtė galimybes taikyti restruktūrizavimą. Nors galimybė kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo egzistuoja jau ilgą laiką, nuo šių metų pradžios įsigaliojo reikšmingai restruktūrizavimo procesą keičiantis JANĮ.

Rengiant JANĮ, buvo siekiama padidinti nemokumo (restruktūrizavimo ir bankroto) proceso efektyvumą bei sudaryti sąlygas išsaugoti gyvybingą verslą. Viena efektyvinimo priemonių – restruktūrizavimo sąlygų liberalizavimas. Anksčiau nemažai restruktūrizavimo iniciatyvų baigdavosi nesėkmingai dėl draudimo restruktūrizuoti formaliai nemokią įmonę. Nuo šių metų pradžios restruktūrizavimo bylas leidžiama kelti nemokiems, t.y. turintiems ženkliai pradelstų finansinių įsipareigojimų, tačiau gyvybingiems (vykdantiems veiklą, kuri ateityje leis įveikti finansinius sunkumus) juridiniams asmenims. Taigi, restruktūrizavimo galimybe šiuo metu pasinaudoti daug platesnis ratas su finansiniais sunkumais susiduriančių verslo subjektų.

Nepaisant to, nederėtų pasiduoti visoms naujojo reguliavimo naujovėms. Pavyzdžiui, atsargiai reikėtų vertinti JANĮ suteikiamą galimybę vykdyti restruktūrizavimą be restruktūrizavimo administratoriaus. Nors administratoriaus skyrimas įmonei reiškia papildomas išlaidas, tačiau nereikėtų pamiršti, kad restruktūrizavimas yra sudėtingas ir daugybę procedūrinių elementų turintis procesas, o kiekviena klaida veikiant gali nulemti nepataisomas neigiamas pasekmes verslo tęstinumui.

Galiausiai, dėl karantino sutrikęs teismų darbas neturėtų būti kliūtimi restruktūrizavimo bylų iškėlimui. Bendruoju atveju su restruktūrizavimu susiję teismo posėdžiai vyksta ne žodinio, o rašytinio proceso tvarka.

Marger advokato padėjėjas Danielius Matonis