Nuo birželio įsigaliojo Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimai, iš dalies pakoregavę važiavimo dviračiais ir elektriniais paspirtukais eismo organizavimo tvarką. Įtvirtinta dviračiams skirtų gatvių įrengimo galimybė, patvirtinti trys nauji draudžiamieji ir nukreipiamieji kelio ženklai. Aptarsime, kokie nauji aktualūs reikalavimai galioja elektrinių paspirtukų vairuotojams ir su kokiomis problemomis jie vis dar gali susidurti.

Elektrinio paspirtuko sąvoka liko neapibrėžta

Deja, bet ir atnaujinus reglamentavimą, teisės aktai neįtvirtina elektrinio paspirtuko sąvokos bei nepateikia jos išaiškinimo. Visgi, pagal aptariamos transporto priemonės veikimo mechanizmą, jo požymius ir nusistovėjusią teisės taikymo praktiką, elektrinis paspirtukas yra apibūdinamas kaip transporto priemonė, turinti ne mažiau kaip du ratus ir vidaus degimo ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h, pagal teisinį reglamentavimą prilyginimas motoriniam dviračiui. Taigi, elektrinio paspirtuko vairuotojui keliami reikalavimai prilygsta reikalavimams, keliamiems dviračių vairuotojams.

Elektriniams paspirtukams, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h, nėra reikalinga techninė apžiūra, teisinė registracija, savininko bei valdytojo civilinės atsakomybės draudimas.

Paprasto, žmogaus raumenų jėga varomo mechaninio paspirtuko vairuotojui jokie specialūs reikalavimai nėra keliami: pagal teisinį reglamentavimą jis yra laikomas pėsčiuoju, išskyrus KET numatytą draudimą – važiuoti paspirtuku be variklio važiuojamąja kelio dalimi. Tai reiškia, kad mechaninio paspirtuko vairuotojas, kirsdamas važiuojamąją kelio dalį, privalo nuo paspirtuko nulipti ir jį vestis. Taip privalo elgtis ir elektrinio paspirtuko vairuotojas, kirsdamas važiuojamąją dalį per pėsčiųjų perėją.   

Atsižvelgiant į tai, kad elektrinė transporto priemonė yra pavojingesnė nei tik žmogaus raumenų jėga varomas paspirtukas, manytina, jog atskiras, tik elektriniams paspirtukams pritaikytas teisinis reglamentavimas pasitarnautų aiškesniam jų eismo organizavimui ir eismo dalyvių saugumui.

Važiuojamoji kelio dalis vs dviračių ir pėsčiųjų takai

Kalbėdami apie važiavimo sąlygas, turėtume skirti dvi situacijas – pirma, kai elektriniu paspirtuku vykstama važiuojamąja kelio dalimi, antra, kai elektriniu paspirtuku važiuojama dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais ar dviračių juostomis, o jų nesant – kelkraščiu.

Pirmuoju atveju, važiuoti važiuojamąją kelio dalimi leidžiama asmenims nuo 14 metų, išklausiusiems mokymo kursus ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą – nuo 12 metų, o prižiūrint suaugusiajam – nuo 8 metų. Vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, arba elektrinio paspirtuko priekyje turi degti baltos, o jo gale – raudonos šviesos žibintas. Jeigu važiuojama tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, privaloma laikytis abiejų įvardintų saugumo reikalavimų. Suaugusiems asmenims rekomenduojama, o vaikams iki 18 metų amžiaus privaloma dėvėti dviratininko šalmą.

Saugumo priemonių niekada nebūna per daug, todėl šalmas, kaip apsaugos priemonė, skirtingai nei įtvirtinta KET, galėtų būti privalomai dėvima visų amžiaus grupių asmenų. Ypač tais atvejais, kai elektriniu paspirtuku judama važiuojamąja kelio dalimi.

Įvykus eismo įvykiui, sprendžiamas kaltininko atsakomybės klausimas, kuris siejamas ir su pasekmėmis. Tais atvejais, kuomet eismo įvykio metu nukentėjusio sveikata sutrikdoma nežymiai, kaltininkas traukiamas administracinėn atsakomybėn, o tais atvejais, kai nukentėjusiojo sveikata sutrikdoma nesunkiai arba sunkiai, sprendžiamas kaltininko baudžiamosios atsakomybės klausimas. Privalomas šalmo dėvėjimas neabejotinai sumažintų nesunkių ir sunkių sveikatos sutrikdymų atvejų, o tai lemtų ir baudžiamojon atsakomybėn traukiamų eismo įvykių kaltininkų skaičių, todėl nauda būtų abipusė.  

Antruoju atveju aukščiau minėtieji reikalavimai nėra keliami, tačiau visais atvejais, važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, o tais atvejais, kai pastarojo nėra arba jo būklė važiavimui netinkama – ir šaligatviu, paspirtuko vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems. Jis neturi pastariesiems trukdyti ar kelti pavojų, pro pėsčiąjį privaloma pravažiuoti saugiu, jo judėjimo greitį atitinkančiu greičiu (3-7 km/h). Svarbu akcentuoti, kad važiavimas elektriniu paspirtuku šaligatviu laikytinas išimtimi, nes, net ir laikantis visų saugumo reikalavimų, jis kelia pavojų tiek pėsčiųjų, tiek paspirtukų vairuotojų saugumui.

Kai elektriniu paspirtuku važiuoja daugiau nei vienas asmuo, aktualu priminti, kad tokie veiksmai yra kategoriškkai draudžiami. Taip pat, kaip ir važiuojant paprastu paspirtuku arba dviračiu, draudžiama kirsti važiuojamąją dalį, važiuojant pėsčiųjų perėjomis.

Ribojimai paspirtukams – būtini

Elektrinių paspirtukų vairuotojams aktualiausias naujai patvirtintas draudžiamasis kelio ženklas Nr. 340 „Motorinių dviračių eismas draudžiamas“. Jis galėtų būti įrengtas tose kelio vietose, kuriose važiavimas elektriniais paspirtukais kelia pavojų eismo saugumui arba pačių paspirtukų vairuotojų sveikatai ar gyvybei. Šis kelio ženklas neturės įtakos asmenų, važiuojančių paprastais, mechaniniais paspirtukais ar dviračiais judėjimui, kadangi jie nėra priskiriami motorinių dviračių kategorijai.

KET taip pat buvo papildytas skyriumi „Eismas dviračių gatvėje“ . Dviračių gatvė – tai kelias, skirtas ne motorinių ir motorinių transporto priemonių (mišriam) eismui, kuriame draudžiama lenkti ir važiuoti didesniu kaip 30 km/h greičiu. Dviračių gatve važiuoti automobiliams nėra uždrausta, visgi, atsižvelgiant į greičio ir lenkimo ribojimus, ja vykti bus patogiausia važiuojant dviračiais, paspirtukais, elektriniais paspirtukais ir kt. Manytina, kad dviračių gatvės bus įrengiamos tose vietose, kur ir šiandien automobilių eismas nėra aktyvus arba ribojamas (draudžiamas).

Pirmieji žingsniai, kuriais ribojamas elektrinių paspirtukų eismas, vertintini palankiai, nes jie i padės užtikrinti eismo saugumą tose vietose, kuriose dėl intensyvaus automobilių ar pėsčiųjų eismo, matomumo ribojimų ar kitų priežasčių neišvengiamai būtina apriboti elektrinių paspirtukų eismą.

Elektrinių paspirtukų mėgėjų teisės – pernelyg nesuvaržytos

Pagal esamą teisinį reglamentavimą, paprastų mechaninių paspirtukų vairuotojai yra laikomi pėsčiaisiais, o elektrinių paspirtukų vairuotojai – dviračių vairuotojais, tad ir jiems už KET pažeidimus kyla administracinė atsakomybė. Pastaroji, pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK), kyla elektrinių paspirtukų vairuotojams, kurie nesilaiko eismo reguliavimo signalų, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, elgesio reikalavimų tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui. Pavyzdžiui, pažeidžia kelio ženklą „Motorinių dviračių eismas draudžiamas“; važiuodami važiuojamąja kelio dalimi; nedėvi šviesą atspindinčios liemenės ir panašiai. Už tokio pobūdžio nusižengimus elektrinių paspirtukų vairuotojams numatyta bauda nuo 20 iki 40 eurų. Jei pažeidžiama KET, bet nepadaryti kiti ANK numatyti nusižengimai, asmeniui gresia bauda nuo 10 iki 12 eurų.

Didesnės piniginės baudos gresia asmenims, jei jų padaryti aptariami nusižengimai sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, nežymiai sutrikdė kitų asmenų sveikatą ar lėmė svetimo turto sugadinimą. Griežčiausia administracinė nuobauda numatyta asmenims, vairavusiems dviračius arba elektrinius paspirtukus, esant neblaiviems ar apsvaigus nuo narkotikų ar psichiką veikiančių medžiagų.

Pradėta detaliau reguliuoti elektrinių paspirtukų eismą, pernelyg nesuvaržant jų mėgėjų teisių. Tai padės užtikrinti efektyvesnį visų eismo dalyvių saugumą.