Vis dar naujuoju vadinamo Darbo kodekso (DK) taikymas aiškėja tik praėjus trejiems metams nuo jo įsigaliojimo. Naujajame DK buvo numatytas naujas darbuotojo atleidimo pagrindas – darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia sumokant šešių mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) 2020-06-25 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2020, išaiškino, kaip turi būti taikomas DK 59 str., reglamentuojantis darbo sutarties nutraukimą darbdavio valia.

Šia LAT nutartimi ateityje bus remiamasi nagrinėjant darbo ginčus dėl atleidimo iš darbo DK 59 str. pagrindu žemesnės instancijos teismuose bei darbo ginčų komisijose. Dėl to LAT nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra aktualūs kiekvienam darbdaviui, norinčiam atleisti darbuotoją šiuo brangiu, tačiau plačiausią diskreciją darbdaviui suteikiančiu pagrindu.

Taigi, ką pagal LAT išaiškinimus turėtų įvertinti darbdavys, norėdamas atleisti darbuotoją iš darbo DK 59 str. pagrindu?

Pirma, atleidimas turi atitikti tris svarbias sąlygas.

DK 59 str. pagrindu darbo sutartis gali būti nutraukta, kai egzistuoja visos šios sąlygos : (1) vadovaujantis DK 64 str. priimamas įsakymas; (2) įsakyme nurodoma teisėta, pakankama priežastis (viena ar kelios), lemianti darbuotojo atleidimą; (3) ši priežastis nepatenka į sąrašą atveju, kuriais atleidimas DK 59 str. pagrindu negalimas (pranešėjų apsauga ir kt. atvejai).

Bendriausia prasme teisėta priežastimi negalėtų būti su diskriminavimu ar kitomis gintinomis vertybėmis susijusios aplinkybės.

Antra, atleidimo priežastis turi būti reali (pagrįsta faktais).

Priežastis nutraukti darbo sutartį DK 59 str. nustatytu pagrindu gali būti susijusi su darbuotojo asmeniu, jo elgesiu darbe, kvalifikacija, darbdavio padėtimi ir kt., jos pasirinkimas konkrečiu atveju yra darbdavio diskrecija, tačiau ji turi būti realiai egzistuojanti (t.y. ne tariama ar išgalvota), teisėta, pakankama, kad pagrįstų darbo sutarties nutraukimą. Todėl darbdaviai turėtų atlikti namų darbus – atsakingai rinkti įrodymus, susijusius su atleidimo pagrindu.

Trečia, darbdaviai neturėtų pamiršti darbuotojo įspėjimo svarbos.

Nutraukiant darbo sutartį pagal DK 59 str., turi būti griežtai laikomasi DK 64 str., reglamentuojančio įspėjimą nutraukti darbo sutartį, reikalavimų. Įspėjimas nutraukti darbo sutartį turi būti rašytinės formos, jame – įrašyta darbo sutarties nutraukimo priežastis ir įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas bei darbo santykių pasibaigimo diena. Įspėjime turi būti nurodyta konkreti darbo sutarties nutraukimo su konkrečiu darbuotoju priežastis. Darbdavys, priimdamas įsakymą nutraukti darbo sutartį DK 59 str. pagrindu, negali darbo sutarties nutraukimo pagrįsti kitokia priežastimi nei buvo nurodyta įspėjime.

Ketvirta, nutraukiant darbo sutartį DK 59 str. pagrindu turi būti laikomasi darbo sutarties pasibaigimo įforminimo reikalavimų.

Darbdavio sprendimas nutraukti darbo sutartį turi būti išreikštas raštu, jame nurodoma darbo sutarties nutraukimo pagrindas ir įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbo santykių pasibaigimo diena.

Penkta, atleidimo teisėtumą teks įrodyti darbdaviui.

Atleistam iš darbo darbuotojui inicijavus darbo ginčo nagrinėjimą, atleidimo iš darbo teisėtumą privalo įrodyti darbdavys, dėl ko darbdaviui tenka ir priežasties, kuria jis grindė darbo sutarties nutraukimą, įrodinėjimo pareiga, įskaitant, bet neapsiribojant – pareiga įrodyti, kad atleidimo priežastis buvo realiai egzistuojanti, teisėta ir pakankama darbo sutarčiai konkrečiu atveju nutraukti.

Šešta, ne kiekvienas darbdavys turi teisę naudotis šiuo atleidimo pagrindu.

Šiuo atleidimo iš darbo pagrindu negali pasinaudoti valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, išlaikomos iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, taip pat valstybės ar savivaldybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, bei Lietuvos bankas. LAT iš esmės pritarė apeliacinės instancijos teismo toje pačioje byloje padarytai išvadai, kad subjektų ratas, kuris negali pasinaudoti DK 59 str. įtvirtinta teise, neturėtų būti aiškinamas pernelyg plačiai bei neturėtų apimti, pavyzdžiui, valstybės ar savivaldybės valdomų akcinių bendrovių, kurios DK 59 str. tiesiogiai nėra nurodytos.

Taigi, net ir naudodamiesi liberaliausiu darbuotojo atleidimo institutu, darbdaviai turėtų atlikti namų darbus.