Vieniems verslams koronavirusas sukėlė neigiamas pasekmes, kitiems – sukūrė naujas verslo galimybes. Nors oficialiai patvirtintų medikamentų ar veiksmingų priemonių nuo COVID-19 dar nėra, internete galima rasti dešimtis įvairias apsaugos priemones ir medikamentus nuo COVID-19 viruso siūlančių prekiautojų skelbimų. Atkreiptinas dėmesys, kad verslas, ketinantis užsiimti medikamentų prekyba, turėtų nepamiršti, jog ši veikla yra licencijuojama. Už veiklos vykdymą be licencijos asmenims gali kilti atsakomybė.

Budrus turėtų būti tiek verslas, sprendžiantis dėl galimybės prekiauti medikamentais, tiek privatūs asmenys, ieškantys medikamentų savo reikmėms. Gali atrodyti, kad tokie prekybininkai veikia teisėtai, o jų viešai siūlomos prekės nėra uždraustos ar kitaip ribojamos. Tačiau būtina žinoti, kad tokia veikla gali būti teisėta tik prekybininko veiklos valstybėje. Tai reiškia, kad dėl sprendimo įsigyti tokias prekes gali grėsti baudžiamoji atsakomybė.

Pavyzdžiui, asmuo, susiradęs informaciją apie tokį medikamentą, apsilanko vaistinėje, tačiau ten sužino, jog mūsų šalyje tokio vaisto įsigyti neįmanoma, nes jis neparduodamas. Asmuo mato, kad toks medikamentas laisvai platinamas internete, kur keliuose puslapiuose yra informacija apie jo pardavimą, visuose skelbimuose pateikta panaši informacija apie medikamentą, pakuotės fotografijos ir nurodyta tiksli pardavimo kaina. Manydamas, kad tokio medikamento prekyba yra teisėta, žmogus internetu užsisako keletą pakuočių. Perveda atitinkamą sumą pinigų ir laukia jam skirto siuntinio iš užsienio, nes tokio medikamento Lietuvoje įsigyti neįmanoma. Ir štai tokiais veiksmais prekes nusipirkęs asmuo vertinamas kaip padaręs nusikalstamą veiką. Priežastis – įsigytų medikamentų sudėtyje esančios psichotropinės medžiagos, o tai atitinka nusikalstamos veikos požymius. Ši veika numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 ar 2 dalyje (priklausomai nuo psichotropinės medžiagos kiekio), kai asmuo neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo ir siuntėsi tokias medžiagas. Siekis parduoti psichotropines medžiagas užtraukia dar griežtesnę atsakomybę.

Dar daugiau – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnyje yra nustatyta ir baudžiamoji atsakomybė už kontrabandą, kuri suprantama kaip neteisėtas daiktų gabenimas per Lietuvos valstybės sieną. Medikamentų, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos, siuntimasis (gabenimas) per valstybės sieną jau yra vertinamas kaip nusikaltimas netgi nepriklausomai nuo psichotropinės medžiagos kiekio.

Tai tik paprastas pavyzdys, kokių pastarosiomis savaitėms pasitaiko išties nemažai. Visa tai reiškia, kad savarankiškais ir ne visada apgalvotais veiksmais įsigyti medikamentai gali pasibaigti nemalonumais, o argumentas, kad apie medikamentų sudėties nežinojimą nuo atsakomybės – negelbsti.