Paskelbta:
2020.04.16
Dalintis:

Bendrovės vadovo pareigos yra susijusios su daugybe rizikos faktorių, vienas iš kurių gali būti įtarimų ar kaltinimų pareiškimas apgaulingai tvarkius teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą. Mūsų profesionalios advokatų komandos daugiametė praktika ginant klientų teises bei interesus rodo, kad buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai gali sukelti teisinių problemų ne tik bendrovės buhalteriui, bet dažnu atveju tokio pobūdžio bylose pagrindiniu taikiniu tampa būtent bendrovės vadovas. Todėl pateikiame teisines įžvalgas, ką būtina žinoti apie numatytą baudžiamąją atsakomybę už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Pavyzdžiui, dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnyje reglamentuota, kad ūkio subjekto apskaitą tvarko vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo. Ūkio subjekto apskaitos tvarkyti negali ūkio subjekto vadovas. Bendrovės vadovas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, bet ne tvarkymą. Buhalterinės apskaitos organizavimas ir jos tvarkymas yra ne tas pats. Vadovas atsakingas už tai, kad bendrovėje būtų tvarkoma buhalterinė apskaita pagal įstatymo reikalavimus, dirbtų buhalteris ar būtų sudarytos sutartys su tokias paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus bendrovės buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iš esmės bus įgyvendinęs pareigą – organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą.

Taigi, aiškinant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalies nuostatas, darytina išvada, kad nusikalstamos veikos subjektas įprastai yra bendrovės buhalteris. Tačiau tai nereiškia, kad bendrovės vadovas negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Bendrovės vadovui gali būti pareikšti įtarimai ar kaltinimai bendrininkavus padarant šią nusikalstamą veiką arba vadovas net gali būti įtariamas bei kaltinamas šios nusikalstamos veikos vykdymu, jam inkriminuojant pasinaudojimą nekaltu asmeniu. Tai yra situacija, kai vadovas sąmoningai pateikia buhalteriui suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus tam, kad jis juos įtrauktų į apskaitą, o buhalteris apie tai neinformuojamas, arba iš viso nepateikia buhalteriui dokumentų apie įmonėje įvykusias operacijas.

Vis dėlto, verta pabrėžti, kad baudžiamajai atsakomybei kilti nepakanka vien to, kad būtų nustatyti teisės aktų, numatančių reikalavimus buhalterinei apskaitai, pažeidimai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad už buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimus nustatyta ir administracinė atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 205 straipsnį. Svarbiausias kriterijus, kaip sprendžiama dėl baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimus, yra atsiradę padariniai. Baudžiamoji atsakomybė kyla tuo atveju, kai negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu. Tačiau bet kokiu atveju, įvertinęs bylos medžiagoje esančių duomenų visumą, sprendžia teismas, ar kilo baudžiamojo straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai. Teismai ne kartą yra akcentavę, kad išvadai padaryti turi būti nustatyta, jog buvo padaryta daug pažeidimų, t. y. į apskaitą neįtraukta ar apgaulingai įtraukta ne viena, o keliolika ar net keliasdešimt buhalterinių operacijų. Jei į buhalterinę apskaitą neįtraukta viena buhalterinė operacija ir tiksliai žinoma jos piniginė išraiška, vargu ar pateisinama būtų išvada, kad neįmanoma visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Kiekviena konkreti situacija dėl pareikšto įtarimo ar kaltinimo iš esmės reikalauja individualaus įvertinimo.

Marger teisininkas Šarūnas Sabalevskis