Asmenims, turintiems šaunamąjį ginklą medžioklės, sporto, savigynos, mokymo ar kitais tikslais, kurie neprieštarauja mūsų šalies įstatymams ir tarptautinėms sutartims bei susitarimams, yra keliami specialūs Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtinti reikalavimai. Šių reikalavimų tikslas yra užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką.

Didžioji dalis įstatyme įtvirtintų reikalavimų yra statiški, pavyzdžiui, amžiaus reikalavimas, kurio sulaukęs asmuo įgyja teisę turėti tam tikros kategorijos ginklą, arba reikalavimas pagal turimo ginklo paskirtį būti išlaikius atitinkamą egzaminą. Tuo tarpu vienas įstatyme įtvirtintų specialiųjų reikalavimų, keliamų asmenims, turintiems ginklą teisėtu tikslu, yra labiau dinamiškas, todėl yra reikalinga jį aptarti išsamiau. Tai – nepriekaištinga reputacija.

Nepriekaištingą reputaciją naikinančios sąlygos didžiąja apimtimi yra susijusios su nusikalstamomis veikomis. Dėl to, asmeniui, kuris teisėtu tikslu turi ginklą ir šaudmenis, ir prieš kurį pradėtas baudžiamasis persekiojimas, natūraliai kyla klausimas, ar jis praras teisę įsigyti ir turėti ginklų, o kartu ir šaudmenų, o jei taip – kuriam laikui?

Dar visai neseniai galiojęs teisinis reguliavimas sąlygojo tai, kad asmeniui pareiškus įtarimą, nepriklausomai nuo nusikalstamos veikos sunkumo, toks asmuo Įstatymo kontekste buvo laikomas neturinčiu nepriekaištingos reputacijos.

Šiai dienai, asmuo, prieš kurį pradėtas baudžiamasis persekiojimas, laikomas neturinčiu nepriekaištingos reputacijos tik tuo atveju, jei jis yra įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose, dėl:

• bet kurio labai sunkaus, sunkaus ir apysunkio tyčinio smurtinio nusikaltimo;
• nusikaltimo, susijusio su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis;
• labai sunkaus, sunkaus ir apysunkio nusikaltimo, padaryto sunkinančiomis aplinkybėmis, t. y.  apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba naudojant sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus.

Šiuose punktuose numatytos sąlygos, naikinančios nepriekaištingos reputacijos statusą, yra siejamos su asmens atžvilgiu priimtu ir įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu, teistumu ir tam tikru laiko tarpu, o konkrečiai 15 metų, po teistumo išnykimo ar panaikinimo. Galima pastebėti, kad įstatymo kontekste nepriekaištingos reputacijos praradimas nėra išimtinai siejamas vien tik su šaunamojo ginklo, kurį turi asmuo, panaudojimu nusikalstamai veikai atlikti ar nusikaltimais, susijusiais su netinkamu jo disponavimu.

Pavyzdžiui, asmuo, kuris patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis ir dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, taip pat bus laikomas neturinčiu nepriekaištingos reputacijos, nors akivaizdu, kad aprašyta nusikalstama veika jokia apimtimi nėra susijusi su šaunamaisiais ginklais ar šaudmenimis.

Atskirai reikia išskirti įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą nepriekaištingą reputaciją naikinančią sąlygą, kuri numato, kad asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs sunkų ar labai sunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos visą gyvenimą ir toks asmuo niekada neįgis teisės turėti ginklo.

Šių metų kovo 15 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priimtame nutarime konstatavo, kad ši nuostata prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad šiuo metu įstatyme įtvirtintas kriterijus, kuomet nepriekaištingos reputacijos praradimą visam laikui sąlygoja tik maksimalus Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytas laisvės atėmimo bausmės dydis, viršijantis 6 metų laisvės atėmimą, už tyčinių smurtinių nusikaltimų padarymą – prieštarauja konstituciniams proporcingumo ir teisinės valstybės principams.

O prieštarauja dėl to, nes tokie tyčinius smurtinius nusikaltimus padarę asmenys, gali būti nubausti itin skirtingos trukmės laisvės atėmimo bausmėmis, be kita ko, daug mažesnėmis už maksimalų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytą laisvės atėmimo bausmės už tam tikrą nusikaltimą dydį. Kitaip tariant, dabartiniame teisiniame reguliavime nesudarytos sąlygos konkrečiu atveju įvertinti asmens pavojingumą visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai. Šiuos trūkumus įstatymo leidėjas įpareigotas ištaisyti iki 2023 m. gruodžio 31 dienos.

Taigi, nors, pagal šiuo metu galiojanti teisinį reguliavimą, asmuo laikomas praradusiu nepriekaištingą reputaciją tik tuo atveju, jei jis įtariamas arba kaltinamas už įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1- 5 punktuose nurodytus nusikaltimus, tačiau pripažinus asmenį kaltu už bet kokio nusikaltimo padarymą, net ir nenumatyto minėtuose punktuose, jis bus laikomas neturinčiu nepriekaištingos reputacijos visais atvejais, iki kol jo teistumas bus panaikintas ar išnyks. Asmuo taip pat laikomas neturinčiu nepriekaištingos reputacijos, kai per pastaruosius metus įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs baudžiamąjį nusižengimą.

O tais atvejais, kai asmuo yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytas nusikalstamas veikas (t. y. už tas, kurios kaip jau minėta, turi reikšmės ginklo atėmimui iš įtariamo asmens, pradėjus tyrimą, o taip pat už nesunkius nusikaltimus, padarytus panaudojant fizinį smurtą ar grasinimus), nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos praėjus 3 metams, asmuo bus laikomas turinčiu nepriekaištingą reputaciją įstatymo kontekste, o tuo pačiu įgis ir teisę turėti ginklą.

Apibendrinant reikia pastebėti, kad asmenims teisėtais tikslais turintiems ginklus yra keliami griežti įstatymo reikalavimai, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą. Prieš tokius asmenis pradėjus baudžiamąjį persekiojimą dažnu atveju pastarieji praranda teisę įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis. Tais atvejais, kai asmenų atžvilgiu yra priimamas apkaltinamasis nuosprendis, pastarieji visais atvejais praranda šią teisę, o priklausomai nuo nusikalstamos veikos sunkumo ar sunkinančių aplinkybių, kurioms esant nusikaltimai padaryti, ši teisė prarandama itin ilgam laikotarpiui.