Daugeliui verslo atstovų pastarosiomis savaitėmis kyla klausimų ne tik dėl vidinių veiklos procesų, bet ir dėl įsiskolinusių verslo partnerių padėties. Verslai svarsto apie nemokumo (bankroto) proceso inicijavimą skolininkų atžvilgiu. Tokių sprendimų paiešką skatina tikimybę, kad skolininkas jau yra nemokus (juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę) ir galima įžvelgti skolininko vadovo nesąžiningus veiksmus, kuriais sąmoningai siekiama apriboti galimybes atgauti skolas.

Juridinių asmenų nemokumo įstatymas (JANĮ) suteikia galimybę kreditoriams, kuriems prievolės įvykdymo terminai yra suėję, teisę inicijuoti skolininko nemokumo procesą. Norint jį pradėti, būtina išankstinė stadija – kreipimasis į skolininką. Kreditorius, siekdamas skolininko nemokumo proceso, iniciatyvą turi išreikšti raštu arba elektroniniu būdu, informuojant juridinį asmenį.

Pranešime turi būti nurodoma neįvykdyta neginčijama prievolė ir įspėjimas. Pranešime taip pat būtina įspėti, jeigu per pranešime nurodytą terminą prievolė nebus įvykdyta, nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, kreditorius kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui. Nors teismų praktika šiuo klausimu dar nėra gausi, tačiau jau galima įžvelgti tendenciją, kad teismai itin atidžiai vertina pranešimų turinį ir atitiktį JANĮ reikalavimams.

Pranešime turi būti nustatytas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas prievolei įvykdyti: susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti. Išskyrus atvejus, kai (i) anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos nevykdomas arba netinkamai vykdomas arba (ii) antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai.

Svarbu pažymėti, kad Naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymas nesustabdė kreditoriaus teisės inicijuoti bankrotą skolininkui, tačiau jo įgyvendinimo sąlygos buvo modifikuotos. Įstatymas numato, kad minėto 15-30 d. termino susitarimui dėl pagalbos skaičiavimas sustabdomas karantino laikotarpiu. Tokiu reguliavimu siekiama, kad būtų užtikrintas kreditorių ir skolininkų interesų balansas – skolininkas apsaugomas nuo staigaus bankroto proceso, tačiau jis negali ignoruoti kreditoriaus, nes pasibaigus nustatytam laikotarpiui šiam išliks teisė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos.

Tuo atveju, jei skolininkui ir kreditoriui susiklosčiusios situacijos nepavyksta išspręsti nustatytais terminais, kreditoriui atsiranda teisė kreiptis į teismą su prašymu iškelti skolininkui bankroto bylą.

Marger advokato padėjėjas Danielius Matonis