Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis dėl tiekėjo elgesio pripažinimo melagingos informacijos apie kvalifikaciją teikimu ir subjekto, kurio pajėgumais remiamasi keitimo.

Byla: „SINTEK Madencilik Makina Sanayi Insaat Danismanilik Ve Dis Ticaret LTD“ v. Vilniaus universitetas (e3K-3-426-248/2020)

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo bylą, kuri įdomi tiek procesine situacija byloje (kasacinis skundas dėl taikos sutarties tvirtinimo), tiek nagrinėjamų Viešųjų pirkimų įstatymo klausimų gausa.

Analizuojant nutartį, matyti aiški kryptis, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ėmėsi priemonių, kad suteiktų perkančiosioms organizacijoms daugiau teisių suvaldyti neigiamai vertinamas tendencijas, susiformavusias viešųjų pirkimų praktikoje, dėl itin lankstaus tiekėjų kvalifikacijos tikrinimo procedūrų traktavimo.

Tiekėjams ir perkančiosioms organizacijoms ši nutartis yra svarbi mažiausiai dviem aspektais:

Sugriežtinta tiekėjų atsakomybė už melagingos informacijos apie kvalifikaciją teikimą plačiai išaiškinant, koks elgesys yra laikomas melagingos informacijos teikimu.

Nutartyje daug dėmesio skirta išaiškinimui, kas yra laikoma melagingos informacijos apie kvalifikaciją teikimu. Teismas konstatavo, kad melagingos informacijos teikimo veiksmai neapsiriboja tik tyčiniu suklaidinimu, todėl net ir nerūpestingai neteisingą informaciją pateikęs ūkio subjektas gali būti laikomas kaltu dėl melagingos informacijos teikimo.

Taigi, melagingos informacijos pateikimas gali būti atliktas ir neatsargia kaltės forma, taip pat, veikimu ar neveikimu, aktyviais veiksmais pateikiant klaidingą informaciją, arba nuslepiant dalį informacijos, kuri būtina suklaidinimui išvengti. Taip pat, buvo pabrėžta, kad „kūrybingas“ techniškai teisingos informacijos pateikimas, sudarant įspūdį, kad yra tenkinami kvalifikacijos reikalavimai, taip pat yra priskirtas prie melagingos informacijos teikimo.

Esant tendencijai formuluoti tokius plačius melagingos informacijos teikimo kriterijus, tikėtina, kad praktikoje tiekėjams teks patiems įrodinėti savo sąžiningumą, jeigu perkančioji organizacija nustatys informacijos apie kvalifikaciją teikimo klaidas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pateikė motyvus, kodėl yra griežtinamas tiekėjų elgesio teikiant informaciją apie kvalifikaciją vertinimas – „kuo ilgiau atitinkamos normos aiškinimo jurisprudencija ir (ar) atitinkamų santykių praktika yra nusistovėjusi, tuo mažiau tiekėjui turi būti pripažįstama teisė į tokio pobūdžio suklydimą“. Logiška, kad viešųjų pirkimų rinkai vystantis ir profesionalėjant, tiekėjų veiksmų vertinimas turi atitinkamai evoliucionuoti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino svarbų techninį klausimą – kiek kartų galima naudotis teise subjektą, kurio pajėgumais remiamasi, pakeisti kitu, kai perkančioji organizacijai nustatė, kad pasitelkto subjekto kvalifikacija yra netinkama arba egzistuoja jo pašalinimo pagrindai.

Nutartyje išaiškinta, kad teise pasitelkti naują (t.y. pakeisti) trečiąjį asmenį kvalifikacijos atitikčiai pagrįsti tiekėjas  gali pasinaudoti tik vieną kartą, nepriklausomai nuo to, dėl kokių priežasčių kilo poreikis pakartotinai pasitelkti trečiąjį asmenį.

Ši teisės aiškinimo taisyklė nutartyje yra motyvuota, taip pat, ir siekiu užkirsti kelią potencialiems piktnaudžiavimams pirkimo procedūrų lankstumu, tikslu užtikrinti procedūrų efektyvumą ir tiekėjų lygiateisiškumą.

Analizuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra svarbi perkančiosioms organizacijoms ir tiekėjams. Ypač tiekėjams, nes klaidų kvalifikacijos tikrinimo procedūrų metu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas leidžia vis mažiau, o klaidos kaina didėja.

Justas Čobotas, advokatas