Lietuvos Respublikoje galiojantis draudimas vairuoti transporto priemones būnant neblaiviam ir už tai įtvirtinta administracinė atsakomybė nėra naujiena. Tačiau 2019 m. balandžio 1 d. Lietuvos Respublikoje įsigaliojo ir baudžiamoji atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnis įtvirtina baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Nors aptariamas teisinis reguliavimas galioja jau daugiau nei dvejus metus, šios aplinkybės, juo labiau, gresianti atsakomybė ir padariniai asmenims, įtariamiems padarius nurodytą nusikaltimą, vis dar neretai tampa nemaloniu netikėtumu ar naujiena.

Be įprastai suprantamos galimos atsakomybės ir padarinių, t.y. bausmės ir teistumo, gali būti taikomos ir baudžiamojo poveikio priemonės, t.y. uždraudimas naudotis specialia teise (vairuoti transporto priemones) ir transporto priemonės, kurią asmuo vairavo būdamas neblaivus, konfiskavimas (priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn) kaip aptariamo nusikaltimo padarymo priemonė.

Baudžiamojo poveikio priemonė yra teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Kadangi baudžiamasis įstatymas nustato reikalavimą konfiskuoti konfiskuotiną turtą, t.y. uždraustos veikos įrankį, priemonę ar rezultatą, galimybės išsaugoti atsakomybėn traukiamo asmens transporto priemonę yra labai ribotos. Dėl šios priežasties, ypač tais atvejais, kuomet atsakomybėn traukiamam asmeniui transporto priemonė turi itin didelę materialaus ar nematerialaus pobūdžio reikšmę, transporto priemonės konfiskavimas gali būti itin paveikus.

Tik tais atvejais, kuomet baudžiamajame procese pavyksta surinkti ir pateikti svarių įrodymų, pagrįstai patvirtinančių, jog transporto priemonės konfiskavimas neatitiktų teisingumo ir protingumo principų reikalavimų, taip pat kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir netaikant pačios transporto priemonės konfiskavimo, egzistuoja galimybė vietoje transporto priemonės konfiskavimo prašyti konfiskuoti jos vertę (visą ar dalį jos) pinigais. Tokiu atveju yra išsaugoma pati transporto priemonė, kaip daiktas, tačiau atsakomybėn traukiamas asmuo praranda turtą piniginių lėšų forma.

Tai ne taisyklė, o pakankamai sudėtingai įgyvendinama išimtis, kuriai yra reikalinga tam tikrų faktinių bei teisinių aplinkybių visuma ir kurią būtina kiekvienu konkrečiu atveju išsamiai ištirti bei įvertinti.