Tęsiantis diskusijoms dėl COVID-19 poveikio įvairių sutarčių vykdymui, šia tema pateikiame įžvalgas bei pristatome galimybes, kaip išdėstyti taikos sutartyje numatytus mokėjimus COVID-19 pandemijos laikotarpiu.

Teismo tvirtinama taikos sutartimi yra sprendžiami patys įvairiausi ginčai. Taikos sutartis gali reguliuoti praktiškai neribotą teisinių santykių ratą – nuo skolos sumokėjimo išdėstymo iki nekilnojamojo turto įsigijimo ar atlygintino naudojimosi (nuomos). Todėl taikos sutarčių šalys COVID-19 pandemijos ir karantino laikotarpiu susiduria su tais pačiais iššūkiais, kaip ir kitų sutarčių šalys, bei neabejotinai – sunkumais jas vykdant.

Nors taikos sutartis yra privaloma, sunkumus patiriančiai taikos sutarties šaliai įstatymas suteikia galimybių modifikuoti jos vykdymą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-403/2020 išaiškinta, kad teismo sprendimu (nutartimi) patvirtinta taikos sutartis šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią, nes ji kyla iš šalių suderintos valios, kuri patvirtinama teismo sprendimu. Esant tokiai teismo patvirtintos taikos sutarties galiai, taikos sutarties turinys gali būti pakeistas abipusiu šalių susitarimu arba dėl jos sąlygų sprendžiant atnaujinus byloje procesą (Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2, 9 punktai) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010).

Šalia aukščiau cituojamoje nutartyje nurodytų dviejų taikos sutarties modifikavimo būdų (šalių susitarimas ir proceso atnaujinimas) yra ir trečias būdas, aktualus taikos sutarties vykdymo sunkumus patiriančiai šaliai, kurį numato Civilinio proceso kodekso 284 straipsnis.

Taikos sutartis yra vykdytinas dokumentas, todėl jai taikomos civilinio proceso taisyklės: Civilinio proceso kodekso 584 str. numato, kad taikos sutartis yra vykdytinas dokumentas, t.y., jos pagrindu išduodamas vykdomasis dokumentas. Vykdomojo rašto išdavimą reguliuojanti Civilinio proceso kodekso 646 str. 3 dalis įtvirtina, kad spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, nekeisdamas šalių susitarimo esmės.

Civilinio proceso kodekso 284 str. 1 dalis įtvirtina svarbią taisyklę, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, atidėti ar išdėstyti sprendimo įvykdymą, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Taigi su taikos vykdymo sunkumais susidūrusios šalies prašymu, teismas gali atidėti ar išdėstyti taikos sutarties prievolių vykdymą (skolos mokėjimą, kitų įsipareigojimų vykdymą).

Primintina, kad Civilinio kodekso 6.253 str. ir 6.212 str., reglamentuojantys sutarties šalių atleidimą nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą force majeure aplinkybių įtakoje, suteikia skolininkui galimybę tik būti atleistam nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą.

Taigi, Civilinio proceso kodeksas suteikia netgi platesnes galimybes skolininkui modifikuoti sutartį negu Civilinis kodeksas ir jame numatytas skolininko atleidimas nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą force majeure aplinkybių įtakoje.

Dar vienas privalumas skolininkui pagal taikos sutartį – teismui atidėjus ar išdėsčius skolą, priešinga šalis (kreditorius) neturi teisės į sutarties nutraukimą, kaip tai numato Civilinio kodekso 6.212 str. force majeure atveju.

Vis dėlto didesnės galimybės reiškia ir didesnius reikalavimus.

Vadovaujantis teismų praktika, teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl sprendimo vykdymo atidėjimo atsižvelgdamas į visas svarbias faktines aplinkybes, šalių padėtį ir pan. Bendrieji civilinių ir civilinių procesinių santykių principai lemia, kad sprendimo vykdymas turėtų būti teismo atidedamas tada, kai reikšmingi ir gintini skolininko interesai nusveria kreditoriaus interesą, kad teismo pripažinta teisė būtų įgyvendinta nedelsiant.‏‏‎ ‏‏‎Jeigu abi šalys yra vienodai ar panašiai neigiamai paveiktos tų pačių aplinkybių (karantino ribojimų, sunkmečio, COVID-19 ar kt.), teismai, išlaikydami šalių interesų balansą, vengia keisti šalių susitarimą ir vienos šalies padėtį gerinti kitos šalies sąskaita.

Todėl, jeigu ketinate prašyti teismo taikos sutartyje numatytų sumų mokėjimo išdėstymo ar atidėjimo, rekomenduojame itin atidžiai, argumentuotai pristatyti savo poziciją, teikti išsamius prašymą pagrindžiančius įrodymus bei ypatingą dėmesį kreipti ne tik savo sunkios padėties pristatymui, tačiau ir pateikti išsamią analizę bei pagrindimą, kad kreditorius yra mažiau paveiktas neigiamų aplinkybių.

Marger advokato padėjėjas Kazimieras Vasiliauskas